Lex Lietuva | Birželio 27 - Liepos 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugsėjo 13 - 17 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas pritarė prezidento veto dėl susisiekimo įmonių pertvarkos. Keturios strateginės susisiekimo sektoriaus valstybės įmonės iki 2022 m. pabaigos bus pertvarkytos į akcines bendroves, bet ši reforma bus vykdoma atsižvelgiant į prezidento Gitano Nausėdos pastabas dėl saugiklių, sustiprinančių valstybės vaidmenį valdant tas įmones. Seimas ketvirtadienį pritarė prezidento veto įstatymams dėl Lietuvos oro uostų, „Oro navigacijos“, Vidaus vandens kelių ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijų pertvarkos į akcines bendroves. Seimo rudens sesijoje planuojama svarstyti ir dar vienos valstybės įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos – pertvarką.

Seimas svarstys siūlymą keisti loterijų apmokestinimo sistemą. Siūloma atsisakyti pareigos loterijų organizatoriams 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai ir atitinkamai nustatoma, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazei yra taikomas ne 5 proc., o 13 proc. mokesčio tarifas. Pasak komiteto vadovo, šiuo metu loterijos moka du mokesčius: – 5 proc. į biudžetą, 8 proc. – patys paskirsto, kaip nusprendžia. „Mes sakome: nekeičiame šiuo metu jokios mokestinės naštos loterijų verslui, tiesiog tuos 8 proc. dedame prie 5 proc., rašome 13 proc., ir jie visi keliauja į biudžetą. Toks yra sprendimas. Tada, atitinkamais teisės aktais nustatome, jog Olimpinis komitetas ir Parolimpinis komitetas yra asignavimų gavėjai, vadinasi, jie ne konkurso tvarka gauna pinigus. Vyriausybė įsipareigoja tuos pinigus skirti Olimpiniam komitetui, Paralimpiniam komitetui ir dar papildomai skirti 40 proc. didesnį finansavimą. Labai svarbu iš tiesų nuraminti ir užtikrinti, kad finansavimas ne tik kad bus toks, koks buvo gaunamas iš loterijų, bet jis bus reikšmingai didesnis“, – pabrėžė M. Majauskas. Projektams po pateikimo pritarė 84, prieš balsavo 11, susilaikė 23 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo posėdyje jie bus svarstomi spalio 19 d. Bendru sutarimu nuspręsta kreiptis Vyriausybės išvados.

Seimas svarstys siūlymą nustatyti administracinę atsakomybę už trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją. Eugenijus Gentvilas Seimui pristatytė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą, kuriuo siūloma įtvirtinti atsakomybę trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją. Pasak Seimo nario E. Gentvilo, peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodeksą paskatino rugpjūčio 10 dienos mitingo ir riaušių įvykiai. Pagal teikiamas pataisas, fizinių ar juridinių asmenų trukdymas žurnalistams teisėtai rinkti informaciją užtrauktų baudą fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams nuo 20 iki 140 eurų. Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 27 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 4 d.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė įteisino KET naujoves. Nuo sausio bus draudžiama statyti automobilius gatvių ir kiemų sankirtose ir penkių metrų atstumu nuo jų važiuojamojoje dalyje. Dar viena naujovė – specialųjį transportą su švyturėliais vairuotojai turės praleisti sudarydami eismo koridorių gatvės centre, t.y pasitraukdami ir į dešinį, ir į kairį kelkraštį, o ne tik į dešinį, kaip iki šiol. Apsisukdami sankryžose, visais atvejais vairuotojai turės duoti pirmenybę kitoms transporto priemonėms. Taisyklėse atsiras ir nuostata, kad baigus įkrauti elektromobilį, vairuotojas jį turi nedelsdamas patraukti iš įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklai nenurodo kitaip. Tikslinama ir tvarka važiuojant iš lėtėjimo-greitėjimo juostos. Jei šia juosta važiuojantis automobilis ketins įsilieti į pagrindinį srautą, jis turės praleisti visais atvejais turės praleisti kitus automobilius. Jei jis nekeis juostos, tuomet turės ir toliau pirmumą prieš kitas transporto priemones, net ir besirikiuojančias iš pagrindinio srauto.

Nuo kitų metų birželio 1-osios galės būti įrengiamos „dviračių gatvės“, jos turėtų atsirasti lėto eismo, siaurose senamiesčių ar kurortų gatvėse. Čia bus leidžiamas mišrus eismas, tačiau dviračiams bus leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės. Jų nebus galima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, bus draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/h. Nauju ženklu „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“ būtų galima riboti motorinių dviračių ir elektrinių paspirtukų eismą ten, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas ar kur to reikalauja eismo sąlygos. Dar vienas naujas ženklas bus skirtas draudimui statyti namelius ant ratų ir kemperius. Numatyta, kad bus galima įrengti dviejų tipų eismo juostas – A, skirtas tik maršrutiniam transportui, ir A+, skirtas ir kai kurioms kitoms transporto priemonėms. Šiose juostose prie sankryžų numatyta galimybė įrengti atskirus tik maršrutiniam transportui skirtus baltos spalvos šviesoforų signalus juodame fone. A+ juosta galės važiuoti dviračiai, mopedai, motociklai, lengvųjų keturračių vairuotojai, taip pat automobiliai, skirti neįgaliesiems ar juos aptarnaujančiam transportui suderinus su savivaldybe. Taip pat numatyta leisti į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną vykti ir automobiliams, teikiantiems keleivių vežimo paslaugas. Be kitų pakeitimų, gyvenamojoje zonoje nebebus taikomas draudimas judėti važiuojamąja dalimi riedučiais, riedlentėmis, ar paspirtukais be variklio, skiriamieji ženklai neįgaliųjų transporto priemonėms taps neprivalomi.

Prie premjerės Ingridos Šimonytės komandos prisijungė buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. 48-erių teisininko išsilavinimą turintis V. Vasiliauskas iki šių metų balandžio dvi kadencijas ėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas, paskutiniu metu buvo Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys. Prieš tai jis buvo Dalios Grybauskaitės prezidento rinkimų štabo vadovas, dirbo advokatu, dar anksčiau yra ėjęs finansų viceministro pareigas. Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje buvo atsakingas už Lietuvos ir ES teisės aktų suderinimą.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.