Rugsėjo 27 - spalio 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino dešimtmetį rengtą naująjį Lietuvos bendrąjį planą. Naujasis planas yra erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų suderinamumą. Jis turėtų tapti pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – iki 2050 m. Kaip teigiama bendrajame plane, didmiesčiuose numatoma prioritetą teikti urbanizuotų teritorijų regeneracijai, efektyviam mobilumui ir susisiekimui, darnaus būsto bei miestų žaliųjų ir viešųjų erdvių kompaktiškumui. Lokaliuose centruose prioritetą ketinama teikti kokybiškų vietinių paslaugų, efektyvaus mobilumo ir susisiekimo, vietinės produkcijos, kompaktiškumo principams. Su pagrindinio šalies teritorijų planavimo dokumento sprendiniais galima susipažinti svetainėje bendrasisplanas.lt.

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams ir 8 mėnesiams 40 mln. Eur pasiskolino už vidutines neigiamas 0,25% palūkanas. Pirmadienį vykusiame vyriausybės vertybinių popierių (VVP) platinimo aukcione investuotojų paklausa VVP pasiūlą viršijo beveik pusketvirto karto ir siekė iš viso 134,4 mln. Eur. Tai buvo 2026 m. birželio 2 d. išperkamos emisijos papildymo aukcionas. Pastarąjį kartą ši emisija pildyta prieš kiek daugiau kaip mėnesį. Tąkart pasiskolinti 40 mln. Eur kainavo vidutiniškai 0,267% neigiamų palūkanų. Investuotojų paklausa VVP pasiūlą tąkart viršijo beveik penkiskart ir siekė iš viso 199,2 mln. Eur.

Seimo naujienos

Viešieji pirkimai Lietuvoje bus centralizuoti, taip pat pakeltos mažos vertės pirkimų „lubos“. Tai numato ketvirtadienį Seime priimtosios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Jas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Pataisos numato, kad nuo 2022 m. Lietuvoje veiks viena centrinė perkančioji organizacija – „CPO LT“, kuri paslaugas teiks visoms įmonėms ir institucijoms, privalėsiančioms pirkti iš jos elektroninio katalogo, jei ten bus reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Seimas priimtuoju įstatymu paliko Vyriausybei teisę spręsti, kada ministerijų ir įstaigų pirkimus centralizuoti, o savivaldybėms leisti pačioms spręst dėl pirkimų centralizavimo. Seimas taip pat nustatė, kad nuo 2023 m. pradžios didės mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ – nuo 10.000 iki 15.000 Eur, o žodinių sutarčių „lubos“ – nuo 3.000 iki 5.000 Eur. Už įstatymo pataisų priėmimą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo tik 1, susilaikė 12 parlamentarų.

Nauja prekybos atstovo pareigybė padės stiprinti ekonominius ryšius užsienyje. Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2022 m. sausio mėn. nusprendė įsteigti naują karjeros valstybės tarnautojo – prekybos atstovo – pareigybę. Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje jis padės įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką. Pagal priimtas pataisas, į šias pareigas tarnautojas galės būti priimamas arba su rašytiniu sutikimu perkeliamas ne ilgiau kaip 3 metams. Prireikus, šis terminas galės būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų. Prekybos atstovams ir kartu su jais užsienyje gyvenantiems šeimos nariams bus taikomos specialiesiems atašė nustatytos socialinės ir kitos garantijos. „Tokiu būdu siekiama efektyviau įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką sudarant daugiau galimybių Lietuvai megzti intensyvesnius ekonominius ryšius su pažangiomis užsienio rinkomis, stiprinti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje realizuojant Lietuvos eksportuotojų potencialą, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė 14 parlamentarų.

Seimas patobulino vartojimo ginčų neteisminio sprendimo reglamentavimą. Seimas vienbalsiai, 99 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams balsavus už, pritarė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisoms, parengtoms siekiant efektyvesnio vartojimo ginčų neteisminio sprendimo, efektyvesnės vartotojų apsaugos nuo nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse. Įstatyme įtvirtinta pardavėjo, paslaugų teikėjo pareiga atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai. Priimtais pakeitimais išsamiai reglamentuojama VVTAT vykdoma vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo procedūra (ją atskiriant nuo vartotojų viešojo intereso gynimo); VVTAT nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo priėmimas, šios procedūros vykdymas rašytinės procedūros tvarka, procedūros terminai, pardavėjo, paslaugų teikėjo teisės. Pakeitimai įsigalios 2022 m. sausio 3 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai nagrinėti vartojimo ginčą bus nagrinėjami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo.