Vasario 13 – 17 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Antradienį vyko neeilinės Seimo sesijos plenarinis posėdis, kuriame Seimas vienbalsiai priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Jomis uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Priimtais pakeitimais taip pat nuspręsta įtvirtinti ir apibrėžti smurto prieš vaiką formas: fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą. Neeilinėje Seimo sesijoje buvo numatytas tik vienas posėdis. Sekantis posėdis planuojamas tik naujoje eilinėje Seimo sesijoje, kuri prasidės kovo 10 d.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį baigė svarstyti naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą bei lydinčiuosius teisės aktus. Komitetas nusprendė Viešųjų pirkimų įstatymų projektuose naikinti daugiausia prieštaringų diskusijų sukėlusias teisines nuostatas dėl vidaus sandorių, numatant, jog iki 2017 m. birželio 1 d. sudaryti vidaus sandoriai galios ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taip pat nuspręsta papildyti Viešųjų pirkimų įstatymų projektus dėl atsakomybės taikymo ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir perkančiosios organizacijos vadovams. Komitete pritarta pasiūlymui nustatyti prievolę perkančiosioms organizacijoms pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), atliekant ne tik tarptautinius, supaprastintus pirkimus, tačiau ir mažos vertės pirkimų atveju. Tačiau, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, atliekant mažos vertės pirkimus, nustatyti išimtį, jog, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 5 000 Eur, prievolės pirkti per CPO nebūtų. Siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. birželio 1 d.

Politinių partijų naujienos

Lietuvos centro partijos suvažiavime buvo vienbalsiai nuspręsta partijos pirmininką Naglį Puteikį iškelti kandidatu Lietuvos Prezidento rinkimuose. Jis tapo pirmuoju oficialiu kandidatu 2019 metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose. N. Puteikis Prezidento rinkimuose dalyvaus jau antrą kartą. 2014 m. vykusiuose Prezidento rinkimuose, pirmame ture už N. Puteikį balsavo 9,32% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų (4–a vieta). Lietuvos centro partijos suvažiavime taip pat buvo išrinktas šios partijos pirmininko pavaduotojas – Kristupas Krivickas. Jis bus atsakingas už partijos komunikaciją ir viešuosius ryšius, taip pat rinkimų strategijas ir jų įgyvendinimą. K. Krivickas oficialiai patvirtintas ir Lietuvos centro partijos kandidatu naujuose Seimo nario rinkimuose Anykščių – Panevėžio apygardoje, kurie vyks balandžio 23 dieną.

Savaitgalį vykusiuose Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininko rinkimuose užtikrintai laimėjo ankstesnis partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jis surinko 62% partijos narių balsų, todėl rinkimuose nebeprireikė antrojo turo. Partijos pirmininko rinkimuose antrąją vietą užėmė Paulius Saudargas surinkęs 19% balsų, trečiąją – Žygimantas Pavilionis 12%, ketvirtąją – Mykolas Majauskas 7%. TS-LKD pirmininkas išrinktas ketverių metų kadencijai, nors iki šiol būdavo tiesiogiai visų partijos narių renkamas tik dvejiems metams. Naujasis konservatorių lyderis bus inauguruotas per kovo pradžioje vyksiantį TS-LKD suvažiavimą.

Vyriausybės naujienos

Antradienį vyko uždaras Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdis, kuriame Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pristatė ministerijos prioritetus, kurių dalis bus įtraukta į 2017 metų Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą. Pagrindiniais prioritetais minimi regionų plėtra, Valstybės įmonių valdymas, sumani specializacija bei eksporto skatinimas. Susitikime taip pat kalbėta apie galimybę taikyti pelno lengvatą reinvestuojamam pelnui, mokesčių lengvatas, siekiant pritraukti naujų investicijų. Kitos Ūkio ministerijos siūlomos priemonės verslui:

• Akcinių bendrovių įstatymo pataisomis bus siekiama palengvinti verslo sąlygas (mažinti privalomą kapitalo dydį, atsisakyti maksimalaus akcininkų skaičiaus ir t.t.);
• Naujos priemonės, kuriomis bus siekiama į Lietuvą pritraukti konkrečių paslaugų/produktų užsakovus;
• Organizuoti eksporto srityje dirbančių asmenų mokymus ir kelti jų kompetenciją;
• Finansinėmis paskatomis prisidėti prie profesinio mokymo;
• Planuojama teikti įstatymų pakeitimų projektus, kurie sudarytų galimybė Lietuvos darbdaviams pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus iš trečiųjų šalių, kurie neturi aukštojo mokslo diplomo;
• Doktorantūros studijų skatinimas (dalinis finansavimas ir iš valstybės, ir iš verslo);
• Įkurti vieno langelio principu veikiančią agentūrą, teikiančią technologijų perdavimo ir inovacijų paslaugas verslui.

Prie Trišalės tarybos jungiasi Investuotojų forumas (IF), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) bei dvi profsąjungos. Investuotojų forumui vieną vietą perleido Lietuvos darbdavių konfederacija, o Lietuvos verslo konfederacijai vietą turėtų užleisti Lietuvos pramoninkų konfederaciją, kuri iki šiol Taryboje turėjo 3 vietas iš septynių, skirtų darbdaviams. Prie Tarybos jungiasi profesinės sąjungos Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kurios kartu deleguos vieną atstovą. Lietuvos darbo federacijos atstovą keičia profsąjungos „Solidarumas“ atstovas. „Solidarumas“ dabar Trišalėje taryboje turės 2 atstovus, taip pat šios profsąjungos pirmininkė Kristina Kripavičienė, šiuo metu vadovauja Tarybai. Trišalėje taryboje, kuri sprendžia dėl esminių darbo santykių reguliavimo ir kitų klausimų, šiuo metu yra 20 narių: 6 profsąjungų atstovai, po 7 darbdavių ir Vyriausybės atstovus.