Lex Lietuva | Gruodžio 18 – 22 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Lapkričio 1 - 5 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė atvėrė kelią inovacijų reformai. Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymų paketui, kuris būtinas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kad galėtų įgyvendinti šiemet pradėtą inovacijų reformą ir steigti už inovacijas atsakingą agentūrą. Pertvarkos metu į vieną agentūrą bus konsoliduotos visos su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). „Versli Lietuva“ ir LVPA bus sujungtos į vieną naują agentūrą. Tai planuojama atlikti kitų metų pirmojoje pusėje. Inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimas vienoje agentūroje padės efektyviai aptarnauti verslo atstovus vieno langelio principu. Bus sukurta nuosekli, sisteminga ir aiški pagalbos verslui sistema, kuria besinaudojančios įmonės galės gauti visas joms reikalingas paslaugas – nuo konsultacijų iki paramos naujų inovatyvių produktų kūrimui – vienoje vietoje. Šiuo metu aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas sudaro apie 14 proc. viso Lietuvos eksporto. Dėl inovacijų reformos šį rodiklį iki 2030 m. tikimasi padvigubinti. Kitas reformos tikslas – padidinti šalies įmonių produktyvumą, skirti daugiau paramos lėšų inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimui, startuolių raidai, aktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Vyriausybės patvirtinti Technologijų ir inovacijų, Mokslo ir studijų bei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymų pakeitimai bus teikiami Seimui.

Vyriausybė pritarė lankstesnėms alkoholio prekybos ir reklamos sąlygoms. Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlomoms lankstesnėms alkoholio pardavimo ir reklamos sąlygoms: planuojama pailginti alkoholio prekybos laiką sekmadieniais, leisti vartoti visus alkoholinius gėrimus asmenims nuo 18 metų, sudaryti sąlygas teikti informaciją apie alkoholinius gėrimus maisto ir gėrimų pristatymo vartotojams paslaugas teikiančiose interneto platformose. Šiems siūlomiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Sąvartynai turėtų tapti praeities reliktu. Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, leistų mažinti aplinkos taršą ir taptų dar vienu veiksniu, skatinančiu pereiti prie žiedinės ekonomikos. Jeigu Seimas jas priims ir bus įgyvendintos numatytos priemonės, Lietuvoje nuo 2030 m. atliekos nebebus šalinamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti. Siekiant mažinti šalinimo sąvartynuose kaip pigaus atliekų tvarkymo būdo patrauklumą, siūloma nuo 2023 m. padidinti vadinamąjį sąvartyno mokestį nuo 10 eurų už toną iki 50 eurų, kad šis tvarkymo būdas būtų brangiausias. Šį mokestį mokės sąvartyno operatorius, kuris lėšas surenka iš šalinti atgabenamų nepavojingų atliekų turėtojų.

Seimo naujienos

Seimo kanceliarija stiprina savo analitinius pajėgumus. Lapkričio 4 d., Seimo kancleris dr. Modestas Gelbūda ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) direktorius dr. Giedrius Viliūnas pasirašė susitarimą dėl analitinių paslaugų teikimo Seimo kanceliarijai. Susitarime įtvirtinti šių institucijų bendradarbiavimo principai analitinės veiklos srityse, numatyta tyrimų, pirmiausia giluminių ir turinčių strateginę reikšmę, atlikimo tvarka, aptarti tyrimų metodai, gautų rezultatų pristatymo formos. Tikimasi, kad šis tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimas leis sutelkti bei sustiprinti analitinių išteklių potencialą pradiniuose viešosios politikos formavimo etapuose ir padės užtikrinti Seimo priimamų, ekspertize ir įrodymais grįstų sprendimų kokybę.

Seimas iš naujo svarstys Respublikos Prezidento grąžintas pataisas dėl darbuotojų sveikatos patikrinimų finansavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo spalio 19 d. Seimo priimtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis buvo nustatyta, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Nauji reikalavimai turėjo įsigalioti gruodžio 1 d. G. Nausėda pasiūlė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas dėl testavimo laikyti nepriimtomis. Už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu balsavo 60 parlamentarų. Už tai, kad Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projektas būtų svarstomas iš naujo buvo 68 Seimo nariai. Projektas Seimo posėdyje bus svarstomas iš naujo lapkričio 11 d.

Seimas priėmė pataisas dėl Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos įgyvendinimo. Seimas priėmė Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie padės šalyje sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių ir leis užtikrinti, kad mūsų aplinkoje liktų vis mažiau netvaraus plastiko. Priimtomis įstatymų pataisomis įtvirtintas draudimas teikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus ir įstatyme nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, t. y. ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, iš išplėstojo polistireninio putplasčio pagamintus gėrimų indelius ir tarą bei maisto tarą. Pagal naujas nuostatas rinkai taip pat bus draudžiama teikti pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintus higieninius paketus, drėgnąsias servetėles, tabako gaminius su filtrais, gėrimų indelius. Naujomis nuostatomis aiškiai apibrėžiamos aerobiškai skaidaus plastiko ir vienkartinių plastikinių gaminių, taip pat žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojų ir importuotojų teisės bei pareigos. Už pagrindinio Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus balsavo 117 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 6 parlamentarai.

Seimas įteisino naują sporto finansavimo modelį. Seimas pakeitė loterijų organizatorių apmokestinimo tvarką – nuo kitų metų liepos jie turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą. Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai bus finansuojami tiesiogiai iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliks prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus bilietus. Loterijų įstatymo pataisoms pritarė 85, prieš balsavo 5, susilaikė 28 Seimo narių.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.