Lex Lietuva | Sausio 4 - 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Lapkričio 8 - 12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas dar kartą priėmė pataisas dėl darbuotojų sveikatos patikrinimų finansavimo. Seimas atmetė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto spalio 19 d. parlamentarų priimtoms Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms. Šiais pakeitimais buvo nustatyta, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Nauji reikalavimai įsigalios gruodžio 1 d. Už Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės pataisų be pakeitimų (už tokį, kokį buvo priėmęs Seimas), balsavo 73, prieš buvo 57, susilaikė 4 Seimo nariai.

Seimas patvirtino naują elektros rinkos modelį – į nacionalinę teisę perkeliamas Europos Sąjungos Švarios energijos paketo nuostatas. Parlamentarai ketvirtadienį priėmė tai numatančias kelių įstatymų pataisas. Energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad pakeitimų tikslas – pasiruošti svarbiausiems 10 metų elektros rinkos pokyčiams, kai vartotojams atsiras vis daugiau naujų galimybių aktyviai dalyvauti rinkoje. Pasak jos, modernesnis modelis leis į Lietuvą pritraukti naujų investuotojų, pažangių technologijų – tikimasi, kad tai didins elektros rinkos konkurencingumą. Tai atvers didelių galimybių informacinių technologijų (IT) paslaugų teikėjams, nes plėtrą šioje srityje ypač skatins piliečių energetinės bendruomenės, kurios pasigamintą elektros perteklių galės parduoti ar mainytis. Nauja tvarka siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms tapti mažiau priklausomiems nuo elektros kainų, kurių augimas dabar stebimas, o naudoti savo pasigamintą energiją, ją kaupti, parduoti ar mainytis, jungtis į energetikos bendrijas, teikti energijos kaupimo, elektromobilių įkrovimo paslaugas. Tada tiek aktyvūs vartotojai, tiek energetinės bendruomenės, tiek elektrą gaminantys vartotojai bus nepriklausomi nuo elektros kainų šuolio, kadangi jie neįsigis elektros energijos iš biržos ir iš nepriklausomo tiekėjo, o patys pasigamins.

Vyriausybės naujienos

Koordinuotos misijos tikrins, kaip laikomasi COVID-19 saugumo reikalavimų. Kaip laikomasi nustatytų COVID-19 ribojimų, lapkričio–gruodžio mėn. tikrins į vieną komandą susibūrusios atsakingos institucijos. Misijose dalyvauja Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Lietuvos policija. Pirmoji misija vyks lapkričio 12–17 dienomis. Koordinuotų COVID-19 ribojimų patikrinimų misijų tikslas – sukurti geresnes prielaidas laikytis Vyriausybės nustatytų reikalavimų. Patikrinimų vietos numatytos remiantis turimais duomenimis apie didžiausią epidemiologinę riziką turinčias vietas, fiksuojamus židinius, vietas, kuriose sistemiškai nesilaikoma ribojimų, taip pat vietas, apie kurias dėl ribojimų nesilaikymo praneša gyventojai. Misijų metu bus tikrinama: ar laikomasi Galimybių paso reikalavimo, ar asmuo naudojasi jam priklausančiu Galimybių pasu, ar atliekami periodiniai testai darbuotojams, kuriems privaloma testuotis pagal Vyriausybės reikalavimus, ar laikomasi ploto ribojimo reikalavimų vietose, kuriose Galimybių pasas nėra reikalingas, ir kitų nustatytų ribojimų laikymasis.

Lietuva pradeda naują valstybės valdomų įmonių pertvarkos etapą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam planui, pagal kurį rengiamasi pertvarkyti arba centralizuoti valstybės valdomas įmones. Planuojama, kad po pertvarkos iš dabartinių 47 valstybės valdomų įmonių turėtų likti ne daugiau kaip 35. Taip pat keisis daugumos įmonių statusas. Plane numatyta pertvarkyti valstybės valdomas įmones (VVĮ) į kitos teisinės formos juridinius asmenis – akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, viešąsias įstaigas ir pan. Taip pat numatoma įvertinti kiekvienos VVĮ nuosavybės tikslingumą ir privatizuoti komercinę veiklą vykdančias bei su privataus kapitalo įmonėmis konkuruojančias valstybės valdomas įmones. Dalis mažesnių įmonių bus jungiamos arba likviduojamos. Pertvarka palies ir svarbias funkcijas atliekančias įmones: VĮ Registrų centrą, VĮ „Regitra“, VĮ Valstybinių miškų urėdiją, VĮ Lietuvos oro uostus bei kitas. Numatoma, kad, įvykdžius numatytas pertvarkas, iki 2024 m. gruodžio pabaigos liks tik viena VĮ statusą turinti įmonė – Ignalinos atominė elektrinė. Daugiausia pokyčių numatoma Žemės ūkio ministerijos valdomose įmonėse. Planuojama jungti arba privatizuoti 7 šio sektoriaus įmones. Dar kelių įmonių ateitis paaiškės kitų metų pradžioje.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!