Lapkričio 15 - 19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas ketvirtadienį leido nuo 2023-ųjų pakeisti Lietuvos automobilių kelių direkcijos statusą – iš valstybės įmonės pertvarkyti į akcinę bendrovę. Teigiama, kad šis statusas leis įstaigai skolintis rinkoje, pagreitins strateginių projektų įgyvendinimą. Už tokius Kelių įstatymo pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, o penki susilaikė.

Seimas linkęs griežtinti prastovų sąlygas. Seimui ketvirtadienį pristatytos naujos Darbo kodekso pataisos numato, kad prastovų nebūtų galima skelbti vien todėl, kad paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, sumažėjo klientų srautai ar darbo krūvis, darbuotojai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar jie nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo. Pataisas Seimas priėmė svarstyti: už balsavo 83 Seimo nariai, o susilaikė šeši.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Komitetas nutarė vertinti tik komitetų pasiūlymus.

Seimo Laisvės frakcijos pranešimas: frakcijos seniūnu išrinktas Vytautas Mitalas. Seniūno pavaduotoju antrą kartą iš eilės išrinktas Tomas Vytautas Raskevičius.

Darbo partijos pirmininku sekmadienį perrinktas ligšiolinis partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.

Vyriausybės naujienos

Pasikeitęs automobilių taršos mokesčio projektas dvigubina tarifus. Aplinkos ministerijos teikiamas Lietuvos respublikos motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas pakeitė savo pirminę formą ir numato dar brangesnį taršių automobilių išlaikymą. Trečiadienį Aplinkos ministerija paskelbė naujausioje įstatymo projekto redakcijoje nusprendusi visiškai atsisakyti dabar galiojančio registracijos mokesčio. Tai esą padaryta, „atsižvelgus į gautas pastabas ir kitų šalių patirtį“. Tačiau vieno mokesčio atsisakymas nereiškia planuojamos mokestinės naštos sumažinimo. Dabar skelbiamame projekte matyti, kad pirminio siūlymo skaičiai už metinę taršą padvigubėjo ir tarifų amplitudė nuo 0,28 iki 0,75 Eur už gramą išmetamo CO2 siekia nuo 0,56 iki 1,50 Eur/g.

Vyriausybė patvirtino papildomas COVID-19 valdymo priemones. Nuo gruodžio 28 d. vaikams nuo 12 metų galimybių pasas bus privalomas prekybos ir pramogų vietose. Šis pasas galios 7 mėnesius, pasiskiepijus pagal visą vakcinacijos schemą, o norint jį pratęsti reikės pasiskiepyti stiprinamąja, trečiąja doze. Galimybių paso galiojimas pratęsiamas:

- savarankiškai atlikus serologinį tyrimą ir gavus teigiamą atsakymą (galimybių pasas galios 60 dienų);
- atlikus PGR testą savo lėšomis ir gavus neigiamą atsakymą (galimybių pasas galios 3 paras);
- persirgus COVID-19 liga (galimybių pasas galios 7 mėnesius).
Serologinį tyrimą vieną kartą bus galima atlikti valstybės lėšomis. Anksčiau ši galimybė buvo sudaryta tik persirgus COVID-19 liga.

Vyriausybė 4 metams ir 11 mėnesių vidaus rinkoje pasiskolino 50 mln. Eur vidutiniškai už neigiamas 1,93% palūkanas. Obligacijų paklausa siekė 109,1 mln. Eur ir pasiūlą viršijo daugiau nei du kartus.