Lapkričio 22 - 26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas po pirmojo 2022-ųjų biudžeto svarstymo grąžino jį Vyriausybei. Projekte numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 11,095 mlrd. eurų be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Iš pastarųjų šaltinių numatoma gauti apie 2,765 mlrd. eurų pajamų. Projekte planuojami šie didžiausi pajamų surinkimo šaltiniai:

pridėtinės vertės mokestis – per 4,908 mlrd. eurų;

gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 2,341 mlrd. eurų;

pelno mokestis – beveik 1,247 mlrd. eurų;

akcizai – per 1,687 mlrd. eurų.

2022 metų valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 13,160 mlrd. eurų (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų – jos sudarys apie 3,322 mlrd. eurų) (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas 2,587 mlrd. eurų).

Daugiausiai lėšų numatomi skirti:

socialinei apsaugai ir užimtumui – per 4,451 mlrd. eurų;

švietimui, mokslui ir sportui – daugiau nei 2,107 mlrd. eurų;

valstybės saugumui ir gynybai – per 1,255 mlrd. eurų;

sveikatai – apie 1,199 mlrd. eurų;

žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei – per 1,192 mlrd. eurų.

2022 m. projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apsvarstęs parlamentinių komitetų pasiūlymus BFK priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei tikslinti biudžetą, numatant papildomas išlaidas Lietuvos mokslo tarybai mokslo konkursiniam finansavimui; aukštojo meistriškumo sporto finansavimui; padidinant asignavimus Krašto apsaugos ministerijai (juos skiriant Šaulių sąjungai); padidinant asignavimus FNTT. BFK taip pat siūlo numatyti didesnį finansavimą Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti, Sveikatos apsaugos ministerijai didinti asignavimus priklausomybių ligų gydymui ir žalos mažinimo priemonėms finansuoti. Antrasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 9 d.

Seimas patikslino išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo sąlygas. Seimas priėmė Žemės įstatymo pataisas, kuriomis patikslinti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo keitimo atvejai, tvarka ir sąlygos; valstybinės žemės sklypų nuomininkų teisės statyti ir rekonstruoti statinius nuomojamuose žemės sklypuose įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Įstatymas priimtas už balsavus 99, prieš buvus vienam, susilaikius 13 Seimo narių. Pataisos įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.

Konstitucinis Teismas vertins, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nagrinėjimą iniciatorių prašymu paankstins. Teismas ketvirtadienį priėmė grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti reikalavimų daugelyje prekybos, paslaugų, taip pat pramogų, viešojo maitinimo vietose, renginiuose lankytis tik su galimybių pasu atitiktį Konstitucijai. Kreipimąsi pasirašė 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms.

NPD nuo sausio didės iki 460 eurų. Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 120 Seimo narių. Gyventojams, gaunantiems minimalų mėnesio atlyginimą (nuo 2022 01 – 730 eurų), padidinus NPD, papildomai liks 15 eurų, o uždirbantiems pusę VDU – 13 eurų. Papildomos naudos iš NPD didinimo negaus uždirbantieji daugiau nei vieną VDU.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė sutiko naikinti subsidijas taršiausiam iškastiniam kurui. Vyriausybė pritarė nuo 2023 m. laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Nuo 2023 m. akcizu taip pat bus apmokestinamos ir šildymui skirtos durpės. Akcizų įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.

Vyriausybė pritarė Darnaus judumo fondą kaupti iš metinio automobilių taršos mokesčio. Vyriausybė pritarė naujam Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektui, pagal kurį steigiamas Darnaus judumo fondas. Jis skirtas darnaus judumo priemonėms savivaldybėse ir viešajam bei alternatyviais degalais varomam transportui atnaujinti ir plėsti. Savivaldybių investicijoms į darnaus judumo priemones atiteks visos iš automobilių taršos mokesčio surenkamos įplaukos – tai yra apie 170 mln. kasmet. Įstatymų pataisas dar turės priimti Seimas.