Vasario 20 – 24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Šią savaitę darbą Krašto apsaugos ministerijoje pradėjo du viceministrai – Giedrimas Jeglinskas ir Edvinas Kerza. G. Jeglinskas kuruos krašto apsaugos sistemos pirkimų ir įsigijimų sritį. Pastaruoju metu dirbęs Varšuvoje, prieš tai G. Jeglinskas dirbo „Citigroup“ kapitalo rinkų ir korporacinių finansų specialistu Sidnėjuje, Singapūre ir Tokijuje. Jis taip pat yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas. G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją West Pointe, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Jis taip pat turi nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, kurį jam suteikė Georgetown universitetas Vašingtone bei verslo administravimo magistrą, įgytą Kolumbijos verslo mokykloje Niujorke. E. Kerza Krašto apsaugos ministerijoje bus atsakingas už kibernetinio saugumo, hibridinio atsparumo, biudžeto formavimo ir vykdymo klausimus. Anksčiau E. Kerza kuravo svarbiausių informacinių sistemų projektų valdymą Užsienio reikalų ministerijoje ir Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje E. Kerza turi Vilniaus Gedimino technikos universiteto statistikos magistro ir inžinerinės informatikos bakalauro laipsnį.

Artėjant II Seimo pavasario sesijai, Vyriausybė jau parengė ir teikia Seimui 130 įstatymų projektų paketų, sudarančių 303 įstatymų projektus, kuriais bus siekiama įgyvendinti Vyriausybės programą. Vyriausybė yra išskyrusi penkias prioritetines sritis: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė. Vyriausybė planuoja Seimui pateikti projektus, susijusius su Darbo kodekso tobulinimu, vaistų kainų mažinimu, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pertvarka, miškų urėdijų sujungimu. Taip pat bus siekiama paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą ir taip kuo skubiau įvykdyti valstybės prisiimtus įsipareigojimus piliečiams, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, optimizuoti bendrąsias funkcijas, įgyvendinti privalomas rekomendacijas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

Kitos naujienos

Trečiadienį Europos komisija paskelbė Lietuvos ekonominių iššūkių analizę, kurioje didžiausiais iššūkiais Lietuvos ekonomikai nurodomi besitraukiantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, didėjanti socialinė, pajamų nelygybė ir skurdas. Europos komisijos teigimu nelygybę šalyje didina didelis skirtumas tarp žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo, dideli darbo užmokesčio skirtumai, ribotas mokesčių sistemos progresyvumas ir silpna socialinės apsaugos sistema. Nors Lietuvos ekonomika kasmet auga nuo 2009 m., tačiau augimas nepakankamas, kad priartėtume prie išsivysčiusių Vakarų Europos šalių ekonomikos lygio. Problemų kelia ir tai, jog Lietuvoje sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, todėl itin svarbu didinti darbo našumą bei teikiamų paslaugų pridėtinę vertę.

Ketvirtadienį vyko baigiamoji Europos Sąjungos fondų lėšų 2007–2013 m. finansinio laikotarpio konferencija. Jos metu pristatyta, jog didžioji dalis programos įgyvendinta sėkmingai – Lietuvai jau išmokėta 95 proc. skirtos paramos. Šiomis lėšomis atnaujinta daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų, nutiesta 1,7 tūkst. kilometrų naujų ir rekonstruota esamų kelių, daugiau nei 250 tūkst. žmonių atvertas kelias įsidarbinti. Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. ES investicijos turėjo teigiamos įtakos užimtumui. 2004–2015 m. nedarbo lygis buvo 4,6 proc. mažesnis, nei būtų buvęs be ES investicijų. Per šį laikotarpį ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Šiuo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Svarų 2007–2013 m. ES investicijų indėlį į Lietuvos ekonomikos augimą ir užimtumo didėjimą rodo ir tai, kad kiekvienas investuotas euras atnešė 1,38 euro nominalaus BVP grąžos, o 2007–2015 m. ES investicijos papildomai sukūrė apie 10,3 mlrd. eurų nominalaus BVP. Iš viso 2007–2013 m. įgyvendinta 8,3 tūkst. projektų, kurių bendra vertė – daugiau nei 9,1 mlrd. eurų.