Lex Lietuva | Birželio 20 - 23 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Kovo 7 - 11 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos


Pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa. Pavasario sesijos darbų programos projekte – beveik 550 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 121, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 345 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas. Po pristatymo už Seimo nutarimo projektą balsavo 90 Seimo narių, susilaikė 31 parlamentaras. Po sesijos darbų programos pateikimo projekto svarstymas vyks Seimo komitetuose ir frakcijose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti kovo 17 d. Išsamesnė informacija apie IV (pavasario) sesijos darbus skelbiama Seimo svetainėje.

Seimas sudarė galimybes turėti ne tik fizinį valstybės rezervą, bet ir atsargų rezervavimo sutartis. Seimas priėmė Valstybės rezervo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti LRV rezervo žemės ūkio ir maisto produktų atsargų įsigijimą Lietuvos valstybei palankiausiais būdais ir mažiausiais kaštais. Įstatyme reglamentuota Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų rezervavimo sutartis –pirkimo sutartis, pagal kurią tiekėjas už sutartyje nustatytą atlyginimą rezervuos valstybės rezervo tvarkytojui materialinių išteklių atsargas ir prireikus jas perduos nuosavybės teise už sutartyje nustatytą kainą.

Seimas ėmėsi grėsmę saugumui keliančių pirkimų nutraukimo. Seimas ketvirtadienį 115 balsų priėmė svarstyti kelių įstatymų pataisas, leisiančias iš viešųjų pirkimų konkursų pašalinti priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Siūloma pagal tam tikrus kriterijus leisti tiekėjus vertinti pačioms perkančiosioms organizacijoms. Pataisos leis mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties metu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto, ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančioms ir kai kurių kitų paslaugų įmonėms lanksčiau spręsti, kada jos gali atmesti pasiūlymus ir nutraukti jau pasirašytas sutartis, kai to reikia norint sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pataisos taip pat galios įmonėms, įtrauktoms į saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą.

Vyriausybės naujienos

Atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir jų darbdaviams. Vyriausybė pritarė pateiktoms Užimtumo įstatymo pataisoms, kurios, tikimasi, padės pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų iš užsienio, o taip pat pagelbės nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje. Atvykimo išmoka bus mokama siekiant iš dalies kompensuoti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo patirtas persikraustymo į kitą šalį išlaidas. Remiantis relokacijos paslaugas teikiančių įmonių duomenimis, perkraustymo paslaugų rinkos kaina svyruoja nuo 3500 Eur iki 9500 Eur. Užsienio darbuotojams bus išmokama vienkartinė 2993 Eur išmoka (4,1 MMA dydžio).

Vyriausybė pritarė, kad teikiant paramą Ukrainai, irgi galiotų mokesčių lengvata. Naujuoju projektu įtvirtinama, jog parama pagal šį įstatymą pripažįstama ne tik Lietuvos paramos gavėjo statusą turintiems subjektams, bet ir tada, kai ji teikiama demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose karinę agresiją ir jos padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Seimo prašoma svarstyti projektą skubos tvarka, pritarus įstatymo pakeitimo projektui, jis įsigaliotų nuo 2022 m. balandžio 1 d., o įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo nepaprastosios padėties įvedimo, nustatyto Prezidento vasario 24 d. dekretu „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“.

Vyriausybė šiandien pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti išlaidas šalies gynybai iki 2,52 proc. BVP ir teikti siūlymą Seimui skubos tvarka atitinkamai tikslinti biudžetą. Toks pakeitimas sudarytų galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų. Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai neatidėliotinai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.