Lex Lietuva | Vasario 28 - Kovo 4 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Kovo 14 - 18 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas pritarė Lietuvai priešiškų valstybių įmonių šalinimui iš viešųjų pirkimų. Priimtos pataisos leis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų pašalinti mūsų šaliai priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Valstybių ar teritorijų, kurioms būtų galima pritaikyti tokias sankcijas, sąrašą tvirtins Vyriausybė. Seimas taip pat pritarė įstatymų pataisoms, leisiančioms mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties metu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto ir kai kurių kitų paslaugų įmonėms lanksčiau spręsti, kada jos gali atmesti pasiūlymus ir nutraukti jau pasirašytas sutartis, kai to reikia siekiant sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Seimas padidino valstybės biudžeto išlaidas šalies gynybai iki 2,52 proc. BVP. Už šį 2022 m. valstybės biudžeto pakeitimą vieningai balsavo 123 Seimo nariai. Pasak Vyriausybės, šis sprendimas sudarys galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų. Priimtomis pataisomis taip pat nuspręsta Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 proc. BVP pagal 2021 metų gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymų pakeitimams, kuriems įsigaliojus taps paprasčiau derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais: NE VISAS DARBO LAIKAS. Bus sudarytos galimybės dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, slaugančiam šeimos narį, o taip pat darbuotojui, slaugančiam kartu su juo gyvenantį artimąjį. Be to, tokia pat teisė bus suteikta ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 m., – šiuo metu tai galioja tik auginantiems vaikus iki 3 metų. NUOTOLINIS DARBAS IR LANKSTUS DARBO LAIKAS. Bus nustatyta, kad jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Šiems išvardintiems darbuotojams taip pat bus sudarytos galimybės dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu. NEMOKAMOS ATOSTOGOS. Bus įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. NEMOKAMAS LAISVAS LAIKAS. Darbdavys privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti. Bus įtvirtintos nuostatos, draudžiančias diskriminuoti darbuotoją dėl to, kad jis naudojasi DK suteiktomis garantijomis, pvz., dirba lanksčiu darbo grafiku, prašo papildomų atostogų ir kt. Darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi DK numatytomis garantijomis.

Nubrėžtos kertinės ekonomikos augimo kryptys iki 2030 metų. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą 2022–2030 m. valstybės ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programą, numatančią pagrindines ekonomikos atsparumo didinimo ir ilgalaikio augimo skatinimo kryptis. Minėta programa bus įgyvendinami 7 nacionalinio pažangos plano uždaviniai, orientuoti į pramonės pertvarkymą, siekiant klimatui neutralios ekonomikos, inovacijų kūrimo ir diegimo, taip pat į sklaidos skatinimą, tiesioginių užsienio ir vietinių investicijų pritraukimą, verslumo ir įmonių augimo bei prekių ir paslaugų eksporto skatinimą, Lietuvos turizmo konkurencingumo didinimą bei į siekį geriau tenkinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių poreikį. Programai įgyvendinti suplanuota 1,7 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF), Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir privačių lėšų. Daugiausia lėšų – 1,17 mlrd. eurų – numatyta pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimui, diegimui ir sklaidai. Per įvairias paramos priemones verslas bus skatinamas diegti skaitmenines technologijas, investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), ugdyti pažangiai ekonomikai reikalingas kompetencijas ir pan.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.