Lex Lietuva | Spalio 8-12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Kovo 28 - balandžio 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė teikia Seimui svarstyti 2021 m. veiklos ataskaitą, kurioje pristatomi svarbiausi įvairiose srityse nuveikti darbai ir šių metų veiklos prioritetai, pridedama nacionalinio saugumo būklės ir plėtros apžvalga. Praėjusiais metais Vyriausybė plėtė gynybinius pajėgumus ir stiprino kibernetinį saugumą, sprendė su neteisėta migracija ir Baltarusijos atominės elektrinės keliamomis grėsmėmis susijusius viešojo saugumo iššūkius. Vykdė vertybiškai pagrįstą, pagarbą demokratijai pabrėžiančią, žmogaus teises ir laisvę ginančią užsienio politiką, kuri sulaukė didelio palaikymo Vašingtone, Briuselyje, Paryžiuje, Berlyne, Varšuvoje ir kitur. Taip pat darė viską, kad ir pandemijos sąlygomis išliktų atvira bei auganti, į didelę pridėtinę vertę orientuota ekonomika, siekė efektyvesnio viešojo sektoriaus, pradėjo įgyvendinti kitokią regioninę politiką. Su išsamia Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaita ir šių metų veiklos prioritetais galima susipažinti čia.

Nuo kito pirmadienio kaukių dėvėjimas bus rekomenduojamas, trumpinamas COVID-19 ligonio izoliacijos laikotarpis. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą. Nors kaukių dėvėjimas nebus privalomas, jis išlieka rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas.

Seimo naujienos

Seimas pradėjo svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios leistų paprasčiau derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Siekiama sudaryti galimybę dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, slaugančiam šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį artimąjį. Tokia pat teisė būtų suteikta ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų. Siūloma nustatyti, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį, jeigu jis neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Šiems išvardintiems darbuotojams taip pat būtų sudarytos galimybės dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu. DK planuojama įtvirtinti galimybę suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Pagal siūlomas naujas nuostatas, darbdavys taip pat privalėtų suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pvz., liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti. Taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, kad darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi DK numatytomis garantijomis. Po pristatymo už šiuos DK pakeitimus balsavo 94 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 19 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 19 d.

Seimas patvirtino vėjo elektrinių jūroje plėtrą ir didesnius energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslus. Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos, Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta elektros elektrinių plėtra Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni uždaviniai energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių. Kartu Seimas nusprendė patikslinti pagrindinį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo uždavinį: bus siekiama, kad 2030 m. energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. Už pagrindinio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo naujas nuostatas balsavo 114 Seimo narių, susilaikė 1 parlamentaras.

Seimas leido savivaldybių tarybų komitetams ir komisijoms organizuoti nuotolinius posėdžius ne tik ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Įstatyme įtvirtinta, kad nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vykti komitetų ar komisijų posėdžiai negalės, jeigu tam raštu prieštaraus daugiau kaip pusė visų komiteto narių, išskyrus:

1) kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komitetų ar komisijų posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;

2) artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiantį komiteto ar komisijos posėdį.

Įstatymas priimtas už vieningai balsavus 115 Seimo narių.

Numatoma į PVM apskaitą leisti įskaičiuoti PVM perkant elektromobilius. Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma leisti atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jeigu jo vertė neviršija 50 000 eurų (įskaitant PVM). Po svarstymo už šias naujas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 35 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

 


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!