Lex Lietuva | Balandžio 11 - 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 25 - 29d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimui siekiant apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siūlomos įvairios sankcijos už naujos tvarkos pažeidimus. Grupė valdančiųjų ir opozicijos atstovų Seime įregistravo Mokesčių administravimo įstatymo pataisas. Jos numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3.000 Eur, būtų pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė pataisoms, ribojančioms atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3.000 Eur. Galutinis balsavimas dėl draudimų vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.

Seimas grąžino Vyriausybei svarstyti šių metų valstybės biudžeto tikslinimo projektą, parengtą siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą. Projektu numatoma, kad 2022 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 5,1 proc. (733,6 mln. eurų) didesnės nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane ir sudarys 15 114,5 mln. eurų. Išlaidos sieks 17 492,1 mln. eurų ir bus 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) didesnės nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane. Palyginti su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžetu, asignavimai viršija pajamas 130,2 mln. eurų. Daugiausia pajamų tikimasi surinkti iš PVM – 440,9 mln. eurų; pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų; GPM – 119,7 mln. eurų. Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų; loterijų ir lošimų mokesčio pajamos – 2 mln. eurų; pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų. Antrasis valstybės biudžeto tikslinimo projekto svarstymas Seime vyks gegužės 10 d.

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė PVM įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta paramos organizacijų perkamoms prekėms ir susijusioms paslaugoms, skiriamoms Ukrainos karo ir nelaimių aukoms, taikyti 0 proc. PVM tarifą. Įstatymo pataisos buvo parengtos perkeliant ES PVM direktyvos naujus pakeitimus. Priimtos naujos nuostatos leis tam tikrais atvejais taikyti PVM lengvatą prekėms ir paslaugoms, kurias perka pagalba nukentėjusiems užsiimančios organizacijos. Šis įstatymas nelaimių aukoms, nukentėjusioms dėl Rusijos pradėtos vykdyti karinės agresijos Ukrainos gyventojų atžvilgiu, skirtoms prekėms ir paslaugoms, bus taikomas nuo 2022 m. vasario 24 d. Už naujas nuostatas vieningai balsavo 111 Seimo narių.

Vyriausybės naujienos

Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtai finansinės priemonės schemai, pagal kurią nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs Lietuvos verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės iki 10 mln. eurų dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms. Iš viso tam numatyta skirti 130 mln. eurų. Numatyta, kad į paskolas galės pretenduoti tos įmonės, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija 2021 metais sudarė ne mažiau kaip 25 proc. bendros importo arba eksporto dalies. Paskolos bus teikiamos ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, įskaitant ir paskolos grąžinimo atidėjimo terminą, kuris yra ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos.

Siūloma palengvinti žmonių su negalia įsidarbinimą atviroje darbo rinkoje. Didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, darbdaviams mokėti subsidijas darbo vietos pritaikymui, nustatyti naują remiamojo įdarbinimo priemonę – subsidiją darbo asistento išlaidoms, mokėti subsidijas darbo vietų pritaikymui pagal asmens su negalia poreikius, atsisakyti socialinių įmonių statuso, siekiant pereiti prie atviros darbo rinkos – šiuos siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Vyriausybei. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos būtų prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones. Jeigu bus pritarta, pakeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d. Jiems dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!