Lex Lietuva | Rugpjūčio 7 – 11 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 13 - 17 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą Seime skaitė metinį pranešimą. Jame dėmesio susilaukė tiek karas Ukrainoje, tiek ekonominė šalies situacija, atkreiptas dėmesys ir į ginčus Seime. Prezidentas išsakė nemažai kritikos Vyriausybei – ir dėl ne visada tinkamai vykdyto pandemijos valdymo, ir dėl vėluojančių antiinfliacinių priemonių. G. Nausėda taip pat kvietė valdančiuosius grįžti prie įstrigusių reformų įgyvendinimo. Konstitucijoje numatoma, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.

Seimo dialogo grupėje politikai pradėjo kalbėtis, kitą savaitę opozicija gali grįžti į salę. Seimo dialogo grupės pasitarime trečiadienį valdantieji pasiūlė opozicijai kartu su Vyriausybe diskutuoti dėl antiinfliacinių priemonių, kurios galėtų būti įtrauktos į kitų metų biudžetą, šie kvietimą sako vertinantys pozityviai. Dialogo grupė buvo sudaryta spręsti praėjusią savaitę kilusiam konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

V. Uspaskichas atsistatydina iš Darbo partijos pirmininkų. Apie tokį V. Uspaskicho sprendimą antradienį pranešė partija. Antradienį susirinkęs DP prezidiumas patvirtino laikinąjį organizacijos vadovą. Juo tapo V. Fiodorovas. Partijos suvažiavimas, per kurį būtų renkamas naujas lyderis, turi būti surengtas per porą mėnesių. DP frakcijos seniūnas pabrėžė, kad V. Uspaskichas lieka aktyviu partijos nariu, atstovaus partijai Europos Parlamente.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nesutaria dėl valdančiųjų žadėtos mokesčių reformos būtinybės – vieni teigia, kad Vyriausybės elgesys suprantamas dėl esančio neapibrėžtumo, kiti teigia, kad mokesčių reformos vilkinimas – esminis Vyriausybės darbo trūkumas. Mykolas Majauskas, komiteto pirmininkas, tikisi, kad Vyriausybė dar šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą. Balandį Gintarė Skaistė teigė, kad ministerija neatsisako ankstesnių planų peržiūrėti mokesčius, tačiau tai bus padaryta, kai situacija stabilizuosis. Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad netgi, jei Vyriausybė pavasario sesijos metu vis dėlto apsispręstų teikti mokestinius pokyčius, gali būti kartu pasiūlyta gerokai vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Vyriausybės naujienos

Vidaus reikalų ministerija pateikė Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bei su juo susijusių įstatymų projektus, kad būtų pertvarkyta krizių valdymo ir civilinės saugos sistema. Šios pertvarkos tikslas – sukurti integruotą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, kad valstybės pasirengimas krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms būtų labiau koordinuojamas ir efektyvus. Siekiama sukurti nacionalinio lygmens krizių valdymo centrą, kuris nuolat stebėtų situacijas, vertintų grėsmes nacionaliniam saugumui ir jas prognozuotų, prisidėtų prie Vyriausybei nustatytų nacionalinio saugumo uždavinių įgyvendinimo. Nacionalinio saugumo komisija bus pagrindinė Vyriausybės sudaroma institucija, priimančia politinius sprendimus dėl veiklos prioritetų, valstybinių pasirengimo, prevencijos ir reagavimo užduočių.

Nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs verslas jau gali kreiptis dėl apyvartinių lėšų paskolų. Startavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta skatinamoji finansinė priemonė, pagal kurią verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas. Iš viso tam numatyta skirti 130 mln. eurų. Į paskolas galės pretenduoti tos įmonės, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija 2021 metais sudarė ne mažiau kaip 25 proc. bendros importo arba eksporto dalies. Paskolos bus teikiamos lengvatinėmis sąlygomis ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, įskaitant ir paskolos grąžinimo atidėjimo terminą, kuris yra ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Paskolas administruos ir teiks UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti čia.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!