Birželio 20 - 23 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas priėmė Rinkimų kodeksą. Priimtas Rinkimų kodeksas į vieną sujungia šiuo metu atskirus Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymus. Naujasis Rinkimų kodeksas nustatys šių rinkimų Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą. Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla. Savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatų sąrašus galintiems kelti politiniams komitetams bus taikomi tokie patys reikalavimai kaip partijoms, jie turės būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios. Seimas ketvirtadienį taip pat priėmė Referendumo įstatymą, kuris nustato referendumo organizavimo taisykles. Už Rinkimų kodeksą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai.

Seimas antradienį nepritarė nė vienam iš keturių opozicijos parengto antiinfliacinių priemonių paketo siūlymui. Siekiant sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą opozicija siūlė nulinį PVM taikyti šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai, o 9% tarifą – elektrai ir dujoms. Be to, opozicijos siūlomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos dėl NPD prilyginimo MMA numato NPD nykimo formulę, o Akcizų įstatymo pataisomis ji siūlo sumažinti akcizą degalams. Antiinfliacinių priemonių planą rengė Seimo darbą beveik dvi savaites boikotavusios penkios frakcijos. Įstatymų pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Birželio 27 d., pirmadienį, šaukiami nenumatyti Seimo posėdžiai. Rytinio posėdžio pradžia – 10 val., vakarinio – 14 val.

Vyriausybės naujienos

Nepaprastąją padėtį Lietuvoje siūloma pratęsti iki rugsėjo 15 d. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams, kurių tikslas pagerinti sąlygas augančioms bendrovėms pritraukti investicijas, paskatinti naudoti skaitmenines priemones priimant sprendimus bei užtikrinti akcininkų, ypač smulkiųjų, galimybes pasinaudoti savo teisėmis. Siūloma nustatyti, kad privilegijuotosios akcijos be balso teisės galėtų sudaryti ne didesnę kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies. Šiuo metu maksimali privilegijuotųjų akcijų dalis įstatiniame kapitale yra 1/3. Šis akcijų klasių liberalizavimas ypač aktualus jaunam aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui. Detaliau apibrėžiamos sąlygos, kaip organizuoti nuotolinius visuotinius akcininkų susirinkimus elektroninių ryšių priemonėmis. Priėmus siūlomus pakeitimus, minimalus UAB įstatinis kapitalas siektų 1000 eurų, vietoj šiuo metu nustatyto 2500 eurų reikalavimo. Siekiant sustiprinti smulkiųjų akcininkų teisių apsaugą, siūloma nustatyti jų turimų akcijų išpirkimo tvarką, kuri leis užtikrinti jų interesus, kai likti akcininku nėra tikslinga, taip pat kai išpirkimo pareikalauja absoliučią daugumą turintis akcininkas. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik listinguojamų bendrovių akcininkai. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai įsigalios po to, kai įstatymą priims Seimas.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio komandą palieka atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. Užsienio reikalų ministro atstovės spaudai pareigas ji ėjo nuo 2021 metų sausio, anksčiau ji vadovavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir frakcijos Seime komunikacijai. V. Šmaižytė-Kuliešienė anksčiau dirbo Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“, Viešųjų pirkimų tarnybos atstove spaudai, ūkio ministro patarėja, yra buvusi viena iš nemokamo dienraščio ir portalo „15min“ įkūrėjų ir vyriausioji redaktorė