Liepos 11 - 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Susisiekimo ministras Marius Skuodis įsakymu patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strategines gaires, kurias Susisiekimo ministerija parengė kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Strateginėse gairėse numatyti kelių priežiūros ir plėtros prioritetai, tikslai ir veiksmai, taip pat žaliojo kurso ir inovacijų diegimo projektai. iki 2024 m. pabaigos planuojama atlikti didelę dalį darbų, numatytų magistralėse „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Per šį laikotarpį numatoma baigti „Via Balticos“ ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstrukciją į 4 eismo juostų magistralę, o kelyje A1 ties Kaunu iki 2025 m. rekonstruoti 4 tiltus – Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną. Su strateginėmis gairėmis galima susipažinti čia.

Parlamentinių partijų vadovai penktadienį pasirašė naują susitarimą dėl gynybos: bus siekiama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą, didinti šauktinių skaičių. Iš parlamentinių partijų vienintelė susitarimo nepasirašė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.Tebėra derinamas dar vienas nacionalinis partijų susitarimas – dėl užsienio politikos. Jis, anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, galėtų būti pasirašytas rudens sesijos pradžioje, t. y. rugsėjį.

Diskusijos su opozicija dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi esant itin aukštai infliacijai, šių metų rudenį bei kitais metais galėtų prasidėti rugpjūtį. Pasak I. Šimonytės sprendimai bus ruošiami Seimo rudens sesijai, o kitų metų biudžeto projektas turės įvertinti „geopolitinį ir ekonominį“ kontekstą. Birželį Seimas nepritarė dvi savaites parlamento darbą boikotavusios opozicijos parengtam antiinfliacinių priemonių paketui – visi keturi projektai dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų šildymui, karštam vandeniui, elektrai ir dujoms, neapmokestinamojo pajamų dydžio prilyginimo minimaliai algai, mažesnių akcizų degalams, elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo įgyvendinti naują priemonę „Portfelinės garantijos 3“, kuria naudodamasis verslas galės lengviau skolintis iš bankų ir kitų kredito įstaigų. Numatyta, kad pagal šią priemonę „Invegos“ atrinkti finansų tarpininkai galės sudaryti garantuotų paskolų portfelius smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tikimasi, kad tai padidins įmonėms galimybę gauti lėšų atsiskaitymams su verslo partneriais, verslo plėtrai ar kitoms reikmėms. Portfelinėms garantijoms teikti numatoma skirti 90 mln. eurų INVEGOS fondo lėšų. Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti čia.