Lex Lietuva | Rugpjūčio 1 - 5 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugsėjo 26 - 30 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas, atsižvelgdamas į situaciją energetikos sektoriuje, priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, reglamentuodamas ūkinės veiklos objektų eksploatavimą paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį arba ekstremaliąją situaciją. Tokiu būdu sudaromos teisinės galimybės užtikrinti efektyvų gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliosios energetikos padėties, taip pat šiais atvejais kylančių grėsmių gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai valdymą.  Vyriausybei Civilinės saugos ir Energetikos įstatymų pagrindu paskelbus ekstremaliąsias situacijas, bus galima taikyti išimtis dėl įmonių taršos leidimų galiojimo, savivaldybių taryboms bus suteikta teisė leisti vietos šilumos ūkio gamybos įmonėms laikinai viršyti taršos nustatytas normas. Už įstatymo pataisas balsavo 86, prieš buvo 5, susilaikė 27 Seimo nariai.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė pritarė daugiau kaip metus rengtam valstybės tarnybos pertvarkos projektui ir perdavė jį Seimui svarstyti bei priimti. Viliamasi, kad ši reforma, kurios įgyvendinimas užtruks ne vienus metus, leis išvengti stagnacijos ir degradacijos valstybės tarnybos sistemoje, sukurti stiprų vadovų korpusą bei lankstesnį darbo užmokesčio mechanizmą tarnautojams, kad būtų mokama už pasiektus rezultatus. Pertvarka siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai. Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.

Aplinkos ministro komandoje nuo rugsėjo 30 d. pradeda dirbti naujas viceministras – architektas ekspertas Mantas Michaliunjo. Jis kuruos architektūros, statybos, renovacijos ir būsto klausimus. Taip siekiama tobulinti statybos sektoriaus reglamentavimą ir geriau subalansuoti skirtingų sričių politikos formavimą. M. Michaliunjo iki tol dirbo Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėju, Birštono savivaldybės vyriausiuoju architektu. Ėjo Lietuvos architektų rūmų eksperto pareigas, turi projekto vadovo ypatingiesiems statiniams, projektų ekspertizių vadovo, projektų vykdymo priežiūros vadovo, bendrųjų, specialiųjų, detaliųjų planų vadovo kvalifikacijas. Aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė toliau dirbs su teritorijų planavimo, erdvinių duomenų, jų skaitmenizavimo politika ir nuo 2023 m. iš Žemės ūkio ministerijos perimamomis žemės naudojimo, geodezijos, topografijos, kadastro politikos sritimis.

Rinkimų naujienos

Konservatorius sostinės vicemeras Valdas Benkunskas taps partijos kandidatu į Vilniaus merus kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. Jis savivaldoje dirba 12 metų, iš kurių pastaruosius septynerius yra vicemeras. Konservatoriai šį šeštadienį rinksis į tarybos posėdį ir jame patvirtins didžiąją dalį kandidatų į rajonų ir miestų merus. Merų postų sieks ir keli Seimo nariai: Audrius Petrošius, Jurgita Sejonienė, Bronius Matelis, Jonas Gudauskas, Justinas Urbonavičius.

Kauno konservatoriai kandidatu į merus siūlo Seimo Kultūros komiteto pirmininką Vytautą Juozapaitį. Jo kandidatūra patvirtinta ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno skyrių sueigos konferencijoje.

Socialdemokratų partija (LSDP) paskelbė kitų metų kovą savivaldos rinkimuose mero posto sieksiančių 53-jų kandidatų sąrašą. Socialdemokratai savo partiečius į merus kels visose šalies savivaldybėse – paskutines pavardes pateiks, kai kandidatus patvirtins partijos skyriai. Socialdemokratams atstovaujantys merai šiuo metu vadovauja 15-kai savivaldybių. Kaune mero posto sieks partijos Kauno miesto skyriaus pirmininkas Darius Razmislevičius, Klaipėdoje – gydytojas Romaldas Sakalauskas, Klaipėdos rajone – vicemerė Ligita Liutikienė, Panevėžyje – miesto politinis bei visuomenės veikėjas Ramūnas Vyžintas, Panevėžio rajone – vicemeras Antanas Pocius, Šiauliuose – partijos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkę Roma Janušonienė, Šiaulių rajone – seniūnaitis Darius Simonavičius. Dėl kandidato į Vilniaus merus bus apsispręsta vėliau.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.