Lex Lietuva | Balandžio 11 - 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Spalio 3 - 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo valdyba nusprendė, kad pirmadienį, spalio 10 d., šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis. Pagrindinis posėdžio darbotvarkės klausimas – valstybės tarnybos reforma: naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą lydimuosius teisės aktus pristatys vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Seimo posėdyje numatoma priimti sprendimą dėl Elektros energetikos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 m. sausio mėn.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė teikia Seimui kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatomas bemaž 5% bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų deficitas. Sudėtine biudžeto dalimi taps antikrizinės ir antiinfliacinės priemonės – išaugusių energijos kainų kompensacijoms, paramai verslui bei gyventojų pajamų didinimui, tarp jų – minimalios algos bei neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui, iš viso planuojama skirti daugiau kaip 2,5 mlrd. Eur. Planuojamas deficitas reikš būtinybę papildomai skolintis. Valstybės skolinimosi kaina nuo š. m. pradžios išaugo šešis kartus, bet pati skola yra viena mažiausių ES – šiuo metu siekia 40,3% BVP arba, vertinant nominaliai, sudaro apie 23 mlrd. Eur. Valstybės biudžeto pajamos kitąmet bus 15,624 mlrd. Eur, t. y. 3,4% didesnės nei 2022-aisiais. Išlaidos padidės 6,1% iki 18,608 mlrd. Eur. Tad valstybės biudžeto deficitas sudarys 2,984 mlrd. Eur. Kalbant apie gyventojų pajamas bus mažinami darbo santykių mokesčiai, didinamos pensijos, minimali alga ir viešojo sektoriaus atlyginimai. Naujų mokesčių nenumatoma. Kartu nustatoma, kad PVM lengvata viešbučiams galios neribotai, o restoranams – iki kitų metų vidurio. Dėl kitų PVM lengvatų likimo diskusija bus tęsiama Seime. Kitąmet minimali mėnesio alga (MMA) didės 15%, iki 840 Eur. Sprendimą dėl to Vyriausybė jau priėmė penktadienį. Seimui taip pat pasiūlyta 16%, iki 625 Eur, pakelti NPD.

Formuojant biudžeto projektą vadovautasi rugsėjo viduryje paskelbtomis atnaujintomis Finansų ministerijos makroekonominėmis prognozėmis. Jose numatoma, kad BVP šiemet augs 1,6%, kitąmet didės dar 1,4%. Vidutinė metinė infliacija, ministerijos ekspertų nuomone, šiemet sieks 17,8%, kitąmet jos tempas sulėtės iki 6%.

Vyriausybė pristatė 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių paketą verslui. Gintarės Skaistės pristatytame „Energetikos pakete verslui“ siūlomos kompleksinės priemonės padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu. Viena pagrindinių priemonių tai padaryti – siūlomas elektros kainų augimo dalies kompensavimas, valstybei padengiant pusę kainos augimo išlaidų. Šiai priemonei numatyti 446 mln. eurų ir ji bus taikoma 2022 m. IV ketvirtį – 2023 m. I ketvirtį, kuomet energijos suvartojimas didžiausias. Tuo pačiu siūloma verslui mokesčių išieškojimo sustabdymo energijai imlioms įmonėms priemonė galios iki balandžio 30 d. Po to įmonės per nurodytą laikotarpį turės sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS). Be to verslui prieinama papildoma priemonė suderinta su Europos Komisija – investicinės ir apyvartinės paskolos pagal karo komunikatą, kurioms bus skiriama 50 mln. eurų. Energetikos paketo verslui prezentaciją rasite čia.

Rinkimų naujienos

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį Vilniuje tarybos posėdyje patvirtino 49 iš 60 partijos kandidatų į merus. Likę 11 turėtų būti patvirtinti iki gruodžio. Pagal patvirtintą kandidatų sąrašą, konservatoriai į Vilniaus miesto merus kelia vicemero Valdo Benkunsko kandidatūrą, į Kauno miesto – Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, į Klaipėdos miesto – parlamentaro Audriaus Petrošiaus Šiaulių miesto – socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus, Panevėžio miesto – Seimo nario Bronislovo Matelio kandidatūrą. Kandidatų sąraše taip pat yra parlamentaras Justinas Urbanavičius, jis keliamas į Kauno rajono merus, Jurgita Sejonienė žada kandidatuoti Kėdainių rajone, dėl Šilalės rajono mero posto pasiryžęs varžytis Jonas Gudauskas, šios savivaldybės mero pareigas prieš dvejus metus iškeitęs į Seimo nario mandatą.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!