Kovo 20 - 24 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams, kuriais numatoma tobulinti viešųjų pirkimų sistemą. Svarstymo metu Seimas nepritarė siūlymui visiškai panaikinti vidaus sandorių galimybę, tačiau vidaus sandoris galėtų būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Nauju projektu siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą. Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės supaprastinamos ir didinamas jų lankstumas, perkantiesiems subjektams suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama jiems ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Tai padidins išlaidų efektyvumą, užtikrins geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį. Supaprastintos ir efektyvesnės pirkimų procedūros bus naudingos visiems ūkio subjektams, paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauks daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Tam, kad nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija ir lydintieji įstatymų projektai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seime pradėtos svarstyti Prezidentės teiktos Valstybės informacinių išteklių įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pataisos, kuriomis siūloma nustatyti, kad visos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, valstybės registruose ir informacinėse sistemose tiek registruotų duomenis, tiek gautų duomenis iš jų nemokamai. Teikiamomis pataisomis siūloma, kad valstybė kompensuotų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas po to, kai nepriklausoma institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumą pagal jai duomenų gavėjų patvirtintas einamaisiais metais gautų duomenų apimtis. Šiuos projektus plenariniame posėdyje numatoma svarstyti gegužės 30d.

Seimas pradėjo svarstyti Ūkio ministerijos teiktas Akcinių bendrovių įstatymo pataisas ir lydinčiuosius įstatymų projektus. Teikiamomis pataisomis numatoma sukurti teisines prielaidas bendrovėms suteikti akcijų bendrovės darbuotojams, nustatyti sąlygas, kada uždarosios akcinės bendrovės (UAB) gali siūlyti savo akcijas ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu, ir atsisakyti UAB akcininkų maksimalaus skaičiaus apribojimo. Taip pat siūloma sumažinti reikalavimus akcinių bendrovių įstatinio kapitalo minimaliam dydžiui, nustatant, kad akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Prie šių įstatymų projektų svarstymo Seimas planuoja sugrįžti gegužę.

Politinių partijų naujienos

Parlamente priimta rezoliucija, kuri neleido panaikinti Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Praėjusią savaitę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl trukdymo prokuroro veiklai. Pasak E. Pašilio, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis, galimai siekė daryti psichologinį poveikį prokurorui Irmantui Mikelioniui, trukdė prokurorui atlikti pareigas, susijusias su rezonansinės baudžiamosios bylos tyrimu, galimai siekė paveikti šio ikiteisminio tyrimo eigą. Komisija nusprendė, kad Generalinės prokuratūros nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra nepakankamos ir riboja Konstitucija ir kitais teisės aktais Seimo nariui suteiktas teises ir laisves.

Tuo tarpu sprendimo dėl Seimo nario Manto Adomėno teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimas nepriėmė. Šį klausimą nagrinėjusi Seimo laikinoji tyrimo komisija siūlė neleisti Seimo nario patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už šią rezoliuciją balsavo tik 15 Seimo narių. Seimo statutas numato, kad tokia rezoliucija gali būti priimta, kai už ją balsuoja daugiau nei pusė Seimo narių, tačiau nėra reglamentuota koks sprendimas priimamas, jei Seimas priima sprendimą netenkinti generalinio prokuroro prašymo. Šis klausimas dėl Manto Adomėno neliečiamybės panaikinimo toliau bus sprendžiamas kitą savaitę. Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą dėl M. Adomėno teisinės neliečiamybės panaikinimo pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį privataus kaltinimo byloje, kurioje žurnalistė Rūta Janutienė prašo pripažinti M. Adomėną kaltu, paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją.

Kovo 22 d. Seimo specialioji tyrimo komisija bei Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pradėjo darbą dėl pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mindaugui Basčiui. Artimiausiu metu bus rengiami specialūs posėdžiai su kviestiniais asmenimis ir bus tiriamos susiklosčiusios aplinkybės. Specialioji tyrimo komisija buvo sudaryta po to, kai Seimo nariai pateikė siūlymus pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mindaugui Basčiui dėl Valstybės saugumo departamento pažymos, kurioje rekomenduojama neišduoti leidimo šiam Seimo nariui dirbti su įslaptinta informacija.

Vyriausybės naujienos

Kovo 22 d. buvo minima 100 dienų, kai dirba Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas. Politologų bei ekonomistų teigimu, šiai Vyriausybei trūksta politinės patirties, ryžto ir aiškių prioritetų įgyvendinant savo numatytus darbus. Vyriausybei stinga politinio palaikymo Seime, todėl neatmetama galimybė, kad valdančioji koalicija gali suskilti, o iš Vyriausybės ateinančios reformos tiesiog įstrigti Seime. Teigiama, kad Vyriausybės planai migloti – priemonių planas neaiškus, nėra numatoma ambicingų reformų, o darbai, kuriuos atlikti būtina artimiausiu metu yra nukeliami į kadencijos pabaigą. Per pastarąsias 100 dienų Vyriausybė spėjo minimaliai pakoreguoti šių metų biudžetą, parengti savo veiklos planą, iniciuoti Vyriausybės kanceliarijos pertvarką, Trišalėje taryboje apsvarstyti ir susitarti dėl dalies ginčytinų Darbo kodekso nuostatų, paskelbti apie planus reformuoti pensijų sistemą, atsisakyti planų skubiai įgyvendinti kai kurias radikalias reformas alkoholio ir tabako srityse, atsisakyti planų skubėti su Energetikos ministerijos naikinimu ir kitų ministerijų perkėlimu į Kauną, iniciuoti urėdijų pertvarką, atidėti Lietuvos pašto reformą.

Kitos naujienos

Seimas pradėjo svarstyti įstatymų projektus, kuriais siūloma keisti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) bei Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudarymo tvarką. Pataisomis siekiama depolitizuoti šių komisijų veiklą. VRK sudarymo tvarkoje siūloma atsisakyti politinių partijų deleguojamų narių, kurie iki šiol sudarydavo beveik pusę komisijos. Vietoje to siūloma suteikti teisė narius skirti Teisėjų tarybai ir Lietuvos advokatūrai. VTEK sudarymo tvarkoje siūloma nustatyti, kad vieną narį į komisiją skirtų „Transparency International Lietuvos skyrius“, o ne Lietuvos savivaldybių asociacija. Kitus narius, kaip ir anksčiau, teiktų Prezidentas, Seimo pirmininkas, Premjeras ir Teisėjų taryba. Abiejų komisijų nariams siūloma numatyti „atšalimo“ laikotarpį – nariu negalėtų būti asmuo, kuris buvo politinės partijos nariu ir nuo jo pasitraukimo iš partijos nepraėjo nustatytas laiko tarpas. Taip pat numatoma maksimali dviejų kadencijų iš eilės riba. Prie šių klausimų svarstymo planuojama grįžti balandį.