Lex Lietuva | Balandžio 10 - 14 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Lapkričio 7 - 11 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas apsvarstė kitų metų biudžetą, projektas grąžintas Vyriausybei. Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą. Antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 d.. Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama, tai įprasta procedūra. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Atskirai nebuvo svarstomi ir komitetų siūlymai.

Seimas svarstys Darbo kodekso pakeitimus, numatančius kasmet indeksuoti dienpinigius ir komandiruočių išlaidas. Tomo Tomilino ir Algirdo Syso parengta pataisa įpareigoja Vyriausybę nuo liepos nustatyti vieningą dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų kasmetinio indeksavimo ir apmokėjimo tvarką. Pataisa taip pat numato, kad darbdavys konkrečius dienpinigius ir jų mažinimo kriterijus privalėtų nurodyti darbo sutartyje. Už, kad pataisa būtų Seime svarstoma, ketvirtadienį balsavo 96 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė 21. Toliau ji bus svarstoma gavus Trišalės tarybos išvadą – pavasario sesijoje.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui NPD didinti daugiau kaip 15 procentų. Seimas po svarstymo vieningai, 116 balsavime dalyvavusių parlamentarų balsavus už, pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1 926 eurų, 2023 m. taikyti 15,6 proc. didesnį nei šiuo metu galiojantį maksimalų mėnesio neapmokestinamąjį pajamų dydį ( NPD) – 625 eurų (atitinkamai didesnį – 7 500 eurų – metinį NPD).

Vyriausybės naujienos

Šešios verslą reguliuojančios institucijos jungsis į bendrą Priežiūros institucijų asociaciją. Tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. Į asociaciją jungsis Maisto ir veterinarijos tarnyba, Energetikos reguliavimo taryba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Konkurencijos taryba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

Reitingų naujienos

Partijų reitingų lentelėje lyderio pozicijas išlaiko valdančioji Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija. Tą rodo spalio mėnesį Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Spalį paramą TS-LKD išreiškė 14,2 proc. apklaustųjų – rugsėjį už konservatorius parlamento rinkimuose būtų balsavę 12 proc. tyrimo dalyvių. Antroje lentelės vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, spalį (11,8 proc.) sulaukusi kiek didesnio gyventojų palaikymo nei rugsėjį (11,3 proc.). Tretieji – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Spalį jiems savo balsą būtų atidavę 7,4 proc. apklaustųjų. Rugsėjį – 6,5 proc. Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriuos spalį palaikė 6,9 proc., o rugsėjį – 6,5 proc. apklaustų gyventojų. Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos reitingas krito. Rugsėjį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen lyderiaujamus liberalus rėmė 6,2 proc. gyventojų, o spalį – tik 5,8 proc. Tuo metu Laisvės partijos reitingas krito nuo rugsėjį siektų 3,9 proc. iki spalį fiksuotų 3,6 proc.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!