Lex Lietuva | Gruodžio 5 - 9 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Sausio 2 - 6 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas, šiuo metu – premjerės patarėjas valstybės tarnybos pertvarkos klausimais Vitas Vasiliauskas netrukus taps Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdybos nariu. Vašingtone įsikūrusioje institucijoje V. Vasiliauskas atstovaus Šiaurės ir Baltijos šalių regionui, bus šios grupės vykdančiuoju direktoriumi. V. Vasiliauskas trejų metų kadenciją TVF vykdančiojoje valdyboje pradės sausio 17 d., o sausio 6-oji yra paskutinė jo darbo diena Vyriausybės vadovės patarėjo pareigose.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų trečiadienį nutarė skirti Finansų ministerijai iki 556,8 mln. Eur elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms. Iki 174 mln. Eur skirta kompensacijoms už elektrą įmonėms – joms subsidija mokama nuo sausio iki kovo pabaigos, o dar iki 382,8 mln. Eur – kompensacijoms už elektrą ir dujas buitiniams vartotojams nuo sausio iki birželio pabaigos. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką pirmąjį pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nebus kompensuojama, siekia 28 centus. Tuo metu kompensacija už dujas siekia 99 centus už kubinį metrą. Energetikos ministerija skelbė, kad kompensacijoms pirmąjį pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. Eur: už elektrą – virš 330 mln. Eur, už dujas – beveik 198 mln. Eur. 2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirta 812 mln. Eur kompensacijų. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės mažiau – apie 714 mln. Eur. Dar virš 220 mln. Eur numatyta kompensacijoms už elektrą verslui.

Europos komisijos naujienos

Europos Komisijos siūlymas: iki 2030-ųjų pakuotes visiškai perdirbti, o kai kurias – uždrausti. Pakeitimai numato naujus pakuočių atliekų susidarymo prevencijos tikslus, siekiant mažinti pirminių gamtos išteklių poreikį, sukuriant gerai veikiančią antrinių žaliavų rinką ir naudojant daugiau perdirbtų plastikų pakuotėse. Siekiant paskatinti pakuotes naudoti arba pildyti pakartotinai, įmonės turės pasiūlyti vartotojams dalį produktų daugkartinio naudojimo arba pakartotinai užpildytose pakuotėse, pavyzdžiui, išsinešti skirtiems gėrimams ir maistui arba elektroninės prekybos pristatymams. Taip pat visoje ES bus standartizuoti pakuočių formatai ir įdiegtas aiškus daugkartinių pakuočių ženklinimas. Sprendžiant perteklinių pakuočių problemą, bus uždrausta naudoti tam tikrų formų pakuotes, pavyzdžiui, vienkartines pakuotes maistui ir gėrimams, vartojamiems restoranuose ir kavinėse, vienkartines vaisių ir daržovių pakuotes, miniatiūrinius šampūnų buteliukus ir kitas miniatiūrines pakuotes viešbučiuose. Tam, kad pakuotės būtų visiškai perdirbamos, siūloma nustatyti pakuotės projektavimo kriterijus, įteisinti reikalavimą sukurti privalomas plastikinių butelių ir aliuminio skardinių užstato grąžinimo sistemas ir aiškiai nurodyti, kurios pakuotės turi būti kompostuojamos. Be to, būtų nustatyti privalomi perdirbtų medžiagų kiekiai, kuriuos gamintojai turės įtraukti į naujas plastikines pakuotes. Aiškumo suteiks vieninga ženklinimo sistema: turės būti nurodoma, iš ko pakuotė pagaminta ir kuriam atliekų srautui priklauso. Tie patys simboliai bus naudojami visoje ES, simboliais planuojama ženklinti ne tik produktų pakuotes, bet ir atliekų surinkimo konteinerius.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!