Kovo 27 - 31 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Ketvirtadienį Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo naują redakciją ir kitus lydinčiuosius teisės aktus, kurie turėtų ženkliai patobulinti viešųjų pirkimų sistemą. Šiais pakeitimais taip pat yra įgyvendinamos dvi Europos Sąjungos direktyvos, kurių nuostatos jau anksčiau turėjo būti į nacionalinę teisę. Priimtais įstatymais supaprastinamos komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės ir didinamas jų lankstumas, perkantiesiems subjektams suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama jiems ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Seimas nepritarė visiškam vidaus sandorių panaikinimui, tačiau pagal patvirtintas naujas nuostatas vidaus sandoris galės būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Vidaus sandorių sudaryti negalės valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiems pakeitimams nepritariantys Seimo nariai ketina rinkti parašus ir prašyti Prezidentės vetuoti šį įstatymą. Priimtais pakeitimais taip pat nustatyta prievolė perkančiosioms organizacijoms pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), atliekant ne tik tarptautinius, supaprastintus pirkimus, tačiau ir mažos vertės pirkimų atveju. Tačiau atliekant mažos vertės pirkimus nuspręsta įvirtinti išimtį, kad prievolės pirkti per CPO nebūtų, jei numatoma pirkimo sutarties vertė bus mažesnė kaip 10 tūkst. Eur. Pagal priimtus pakeitimus už savo veiką atsakyti privalės ne tik Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys, bet už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsakys ir perkančiosios organizacijos vadovas. Priimti teisės aktų pakeitimai turėtų įsigalioti liepos 1 d.

Seimas pradėjo svarstyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma praplėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti asmenų sąrašą ir įtraukti į jį biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojus ir jų šeimos narius. Pagal šalies vadovės teikiamas pataisas valstybės ir savivaldybių įstaigų, biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų, valstybės ir savivaldybių įmonių, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kandidatų į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius turto ir pajamų deklaravimo duomenys būtų viešinami privalomai. Šiuo metu dauguma pateikiamų deklaracijų nėra viešos. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas komitetuose, o prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 23 d.

Seimas taip pat svarstys Investicijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama praplėsti sritis, kuriose valstybė, siekdama skatinti investicijas, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti, tokiu būdu būtų sudarytos galimybės plėsti viešosiomis lėšomis finansuojamų finansinių priemonių, skirtų investicijoms skatinti, įgyvendinimą. Projektą pristačiusio finansų viceministro teigimu, vienas pagrindinių finansinių priemonių privalumų – tęstinumas, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir yra naudojamos kitiems projektams finansuoti. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai. Įgyvendinant finansines priemones siekiama pritraukti privačių lėšų, tokiu būdu padidinamos investuojamos viešosios lėšos. Europos šalių praktika rodo, kad investicijų didinimas sukurtuose fonduose gali siekti 3–6 kartus. Vyriausybės prašymu, klausimas bus svarstomas skubos tvarka, o jo svarstymas plenariniame posėdyje numatomas balandžio 18 d.

Seimo naujienos

Ketvirtadienį dar kartą vyko svarstymas dėl Seimo nario Manto Adomėno teisinės neliečiamybės panaikinimo. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė plenarinio posėdžio metu pristatė komisijos išvadą dėl Seimo pavedimo dėl parlamente svarstytos rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ balsavimo rezultatų vertinimo. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė rezoliucija buvo nepriimta, o jos svarstymo procedūra baigta. Taip pat nuspręsta sudaryti naują komisiją, kuri turėtų pasiūlyti naują rezoliucijos projektą. Šiai komisijai tyrimą pavesta atlikti iki balandžio 6 d.

Kitos naujienos

Antradienį vykusioje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos spaudos konferencijoje buvo užsiminta apie galimą referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo Lietuvoje. Valdančiųjų teigimu, referendumas galėtų būti rengiamas kartu su 2019 m. gegužę vyksiančiais Respublikos prezidento rinkimais, nes į būtent šiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas paprastai būna didžiausias. Šiuo metu Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę Lietuvoje, o tai numatantis straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu. Valdančiųjų teigimu, dvigubos pilietybės įteisinimas galėtų prisidėti prie emigracijos mažinimo.