Sausio 16 - 20 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė pritarė planui už 168 mln. Eur sostinės centre įkurti ministerijų miestelį. Pertvarkos metu Vilniaus centre į buvusius mokslinių tyrimų institutų pastatus iki 2028 metų planuojama perkelti dalį ministerijų bei kitų įstaigų, o atlaisvintus jų pastatus parduoti. Projektu siekiama sumažinti laisvo nenaudojamo Vilniuje turto plotą, efektyviau jį išnaudoti ir pagerinti viešųjų įstaigų, valstybės tarnautojų darbo vietas. Preliminariais skaičiavimais, dabar esančių 34.000 kv. m ploto pastatų A. Goštauto ir Lukiškių gatvėse konversija gali kainuoti apie 168 mln. Eur. Po plėtros jų plotas padidėtų iki daugiau nei 70.000 kv. m. Į juos perkėlus ministerijas bei kitas valstybės įstaigas būtų atlaisvinta daugiau nei 88.000 kv. m ploto pastatų, kuriuos pardavus tikimasi gauti apie 152 mln. Eur. Goštauto g. ir Lukiškių g. komplekso galimybių studijos prezentaciją galite rasti čia.

Finansų ministerijos rengiamas Žaliųjų finansų veiksmų planas 2023–2026 metams pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį jis buvo pateiktas viešosioms konsultacijoms E.pilietis platformoje. Plano tikslas – skatinti žaliųjų viešųjų ir privačių finansų plėtrą Lietuvoje, sukuriant palankią aplinką tiek verslui, tiek ir į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams. Lietuvoje žalioji pertvarka įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą. Šiame plane energetikai ir žaliajai pertvarkai numatyta net 43 proc. lėšų. Lietuva šiuo metu derasi su Europos Komisija dėl NKL plano papildymo 1,2 mlrd. eurų ES, nacionalinėmis ir privačiomis lėšomis, kurios didžiąja dalimi būtų panaudotos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai. Viešosios konsultacijos dėl 2023–2026 m. Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano E.pilietis platformoje vyks iki sausio 26 d.

Europos Parlamento naujienos

Šiuo metu Europos Parlamente svarstoma direktyva dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teisių Europos Sąjungoje. Priėmus dabartinį direktyvos variantą, Lietuvos rinkoje būtų neišvengiamų pokyčių, sako socialinės apsaugos ir darbo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES. „Pasiūlymas Lietuvoje keistų teisinę sistemą, kadangi mūsų darbo teisėje nėra numatyta prezumpcija (vienos ar kitos darbinės veiklos statuso taikymas, kol neįrodoma kitaip), tokio instituto neturime, todėl tai būtų naujas dalykas, kurį turėtume įvesti į darbo santykius“, –sakė Kęstutis Zaura. Jis taip pat pabrėžė, kad direktyvos projekte dabar daugiausia klausimų kyla dėl prezumpcijos – kaip būtų nustatomas įvairiose skaitmeninių platformose dirbančių žmonių statusas. Dabar Lietuvoje su skaitmeninių platformų darbuotojais darbo sutartys nesudaromos – jie dirba savarankiškai. Anot K. Zauros, Lietuva siekia, kad direktyva dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teisių neribotų jų ir jų atstovų socialinio dialogo, o jį skatintų. Jeigu šiam projektui bus pritarta valstybės turės dvejus metus perkelti direktyvą į nacionalinę teisę.

Rinkimų naujienos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nutarė daugiau kaip pusei tūkstančio, arba beveik 4%, politikų neleisti dalyvauti savivaldos rinkimuose dėl netinkamai pateiktų pareiškinių dokumentų. Dauguma – per 400 – politikų iš rinkimų išbraukti, nes nepateikė šiemet pirmą kartą tarp privalomų pareiškinių dokumentų įtrauktų biografijos duomenų. Reikėjo nurodyti gimimo datą, vietą, išsilavinimą, užsienio kalbos mokėjimą, tautybę, darbovietę, šeiminę padėtį, pomėgius.