Lex Lietuva | Liepos 13-17 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Vasario 13 -17 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Parlamentarams siūlant viešinti su Rusija dirbančias įmones, tam neprieštarauja ir Teisingumo ministerija. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį aiškinantis Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas, komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad viena iš svarstomų krypčių yra su Rusija dirbančių įmonių viešinimas. Jei būtų nuspręsta to imtis, Teisingumo ministerija neįžvelgia galimų duomenų apaugos pažeidimų. Anot NSGK pirmininko, dar vienas galimas saugiklis – apriboti su Rusija dirbančių Lietuvos įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau, pasak jo, tam reikalinga teisinė analizė. Ministerijos atstovės teigimu, bendroves viešinti būtų galima, o problema galėtų kilti nebent įvardijant įmones, kurių pavadinime nurodomi jų savininkai L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad reikia ieškoti būdų, įskaitant ir teisinės bazės keitimą, kaip galima būtų viešinti informaciją apie su Rusija sąsajų turinčias įmones.

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo sekmadieniais ir švenčių dienomis, kurių yra 14, uždrausti prekybą didesnėse nei 500 kv. metrų maisto ir gėrimų parduotuvėse. Parlamentaras siūlo leisti joms dirbti tik keturis sekmadienius per metus – po du prieš Kalėdas ir Velykas, kad gyventojai spėtų apsipirkti. Lietuvoje diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko kyla nuo 2002 m., kai didieji prekybininkai susitarė nedirbti per šventes, tačiau visi susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas.
 

Savivaldybių naujienos

Per beveik dešimtmetį Lietuvos savivaldybių bendras skaidrumo lygis išaugo pusantro karto, o per pastaruosius ketverius metus – beveik ketvirtadaliu, rodo naujausias „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) savivaldybių skaidrumo tyrimas. 2022 m. savivaldybės vidutiniškai surinko 85 balus iš 100, 2018 m. – 69 balus, 2014 m. – 56 balus.

Daugiausia apie savo veiklą, 2022 m. duomenimis, viešina Panevėžio miesto (99 balai), Alytaus (97 balai), Molėtų (97 balai), Kaišiadorių (97 balai), Šiaulių (97 balai), Prienų (96 balai) rajonų, Visagino (96 balai), Vilniaus miesto (96 balai) savivaldybės. Mažiausiai – Rokiškio (67 balai), Šalčininkų (67 balai) rajonų ir Kauno miesto (65 balai) savivaldybės. Beveik visos savivaldybės (57) skelbia apie galimybes gyventojams dalyvauti sprendimų priėmime. Sprendimus dėl gyventojų pateiktų pasiūlymų viešai skelbia pusė savivaldybių (34). TILS atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą nuo vertinimo pradžios visos savivaldybės viešina informaciją apie savo valdomas įmones ir įstaigas. Vis dėlto dvi iš penkių savivaldybių (iš viso 25) nenurodo, kodėl konkrečius asmenis skyrė į savivaldybės valdomų įmonių valdybas.

Tik trečdalis savivaldybių (17) finansines ataskaitas pateikia taip, kad jose veiktų kompiuterinė paieškos sistema, leidžianti analizuoti dokumentus ir ieškoti duomenų pagal raktinius žodžius (2018 m. – 9). Šeštadalis savivaldybių (11) neskelbia savo korupcijos prevencijos programų bei jų įgyvendinimo planų. Tyrime vertintos visos 60 savivaldybių. Jų svetainėse žiūrėta, kiek informacijos savivaldybės teikia apie savo darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir paslaugas, biudžetą, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime. Analizuota, ar savivaldybės skelbia ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją apie savo veiklą. Savivaldybių interneto svetainių analizę TILS atliko 2022 m. spalio–2023 m. sausio mėn.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!