Lex Lietuva | Gegužės 22 - 26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Vasario 20 -24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė įsteigė Politinių organizacijų narių registrą, kurio tvarkytoju paskirtas Registrų centras. Tokio registro įkūrimas numatytas pernai Seimo priimtame Politinių organizacijų įstatyme. Registras turėtų pradėti veikti 2025 metų sausio 1 dieną. Teisingumo ministerijos duomenimis, jo kūrimas kainuos beveik 700.000 Eur, o vėliau jam palaikyti kasmet reikės apie 85.800 Eur. Dabar partijos privalo du kartus per metus Teisingumo ministerijai pateikti savo narių sąrašus. Jie registruojami Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje. Įsteigus registrą ši sistema bus likviduota, o aktualūs ir teisingi duomenys perkelti į naują registrą. Praėjusių metų spalio duomenimis, Teisingumo ministerijai informaciją apie savo narius pateikė 23 partijos, joms priklauso per 101.000 žmonių. Pagal Rinkimų kodeksą ministerija pradėjo registruoti ir politinius komitetus. Dalyvauti šių metų savivaldos rinkimuose registravosi 32 politiniai komitetai.

Susisiekimo ministerija kviečia dalyvauti „Sandbox“ programoje: inovacijų įvairiose srityse skatinimui skiriama 23,5 mln. Eur parama. Ministerija šia programa nori paskatinti sprendimus autonominio transporto, bepiločių orlaivių, daiktų interneto, virtualios realybės, 5G ryšiu paremtos robotizacijos ir kt. srityse. Pažangiais technologiniais sprendimais bus skatinama kurti darnaus judumo duomenų valdymą, vieningą bilietų sistemą, transporto lengvatų skaitmenizaciją ir t. t. Konkursiniame kvietime planuojami vystyti skaitmeniniai sprendimai gali būti skirti ne tik transporto sektoriui, bet ir sveikatos, pramonės, energetikos, žemės ūkio, aplinkos, švietimo, socialinės apsaugos ir t. t. skaitmenizacijai didinti. Novatoriškus 5G ryšiu paremtus sprendimus įgyvendinti pasinaudojant programa, galės privatūs juridiniai asmenys ir mokslo bei studijų institucijos, sudarę konsorciumą su bent vienu partneriu. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 3 mln. Eur. Tarp prioritetinių konkurso atrankos kriterijų numatyta, kad papildomi balai bus suteikiami skaitmeniniams-technologiniams sprendimams, kurių nauda numatoma transporto sektoriui. Išsamias kvietimo sąlygas galima rasti tinklapyje esinvesticijos.lt.

Paskirta nauja krašto apsaugos viceministrė - Greta Monika Tučkutė. Ji bus atsakinga už krašto apsaugos sistemos įsigijimų sritį. G. M. Tučkutė pažymi, kad eidama krašto apsaugos viceministrės pareigas ji sieks užtikrinti Lietuvos kariuomenės ginkluotės modernizavimą ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimą, ypač skatinant Lietuvos pramonės dalyvavimą. Taip pat daug dėmesio bus skiriama aktyviam darbui su sąjungininkais siekiant, kad gynybiniai įsigijimai būtų koordinuojami didinant jų apimtis ir gynybinius pajėgumus regione. G. M. Tučkutė gynybos ir saugumo srityje dirba daugiau nei 15 metų. Pastaruosius dvejus metus ji dirbo NATO generalinio sekretoriaus biure Briuselyje, kur turėjo galimybę iš vidaus susipažinti su Aljanso veikla, procedūromis ir ypatumais. Prieš išvykdama į Briuselį, G. M. Tučkutė ketverius metus dirbo krašto apsaugos ministro patarėja, kuravo gynybos politikos, Krašto apsaugos ministerijos santykių su nevyriausybinėmis organizacijomis ir tarpinstitucinius klausimus.

Seimo naujienos

Seime svarstoma riboti suminę darbo laiko apskaitą. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Tomo Tomilino inicijuojamos Darbo kodekso pataisos numato, kad suminė darbo laiko apskaita būtų taikoma tik esant būtinumui be pertraukų veikiančiose įmonėse, o kitose tokia tvarka būtų galima tik susitarus kolektyvinėje sutartyje. Taip pat siūloma pamainų grafikus sudaryti taip, kad nepažeistų maksimalaus 48 val. (dabar 52 val.) darbo laiko per 7 dienas, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui būtų suteiktas bent 48 valandų nepertraukiamo poilsio laikas vietoje dabar numatytų 35 val. Jeigu šias pataisas Seimas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2024 metų. Pasak T. Tomilino, pakeitimais siekiama sumažinti darbuotojų darbo krūvį. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, suminės darbo laiko apskaitos ribojimai būtini, nes darbuotojams tokia tvarka nieko gero neduoda.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.