Lex Lietuva | Sausio 2 – 5 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gegužės 8 - 12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seime po svarstymo pritarta Vyriausybės pateiktai valstybės tarnybos reformai, kurią Vyriausybės nariai vadina vienu svarbiausių šios kadencijos darbų. Ją palaikė 74 parlamentarai, prieš buvo 9, susilaikė 38 Seimo nariai. Seimas turės dar vieną kartą balsuoti dėl įstatymų pakeitimų priėmimo. Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, šalia kitų pakeitimų, nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų didėti teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti STT ir žvalgybos pareigūnų koeficientai. Visi kiti pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidėtų nuo naujos kadencijos.

Apkaltos komisija konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per Seimo vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už greta jo sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį, todėl yra pagrindas pradėti jam apkaltą, nusprendė speciali komisija. Už tai buvo šeši iš 11 komisijos narių. Dėl šios išvados dar balsuos visas Seimas. Komisija taip pat priėmė protokolinį sprendimą kreiptis į prokuratūrą dėl galbūt melagingo Seimo nario Andriaus Palionio liudijimo komisijai.

Seime pristatytas prezidento pasirinktas kandidatas į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus Linas Pernavas. Jeigu bus paskirtas STT vadovu, L. Pernavas žadėjo su prokuratūros, teismų, Teisingumo ministerijos atstovais inicijuoti teisės aktų, kurie sukuria prielaidas biurokratizmui baudžiamajame procese, peržiūrą. Tapęs STT vadovu jis žadėjo ypač daug dėmesio skirti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų pastangų telkimui kovai su korupcija. Tuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnus vienijanti federacija kritikuoja L. Pernavą ir ragina nepalaikyti jo kandidatūros Seime, sakydama, kad buvusio policijos generalinio komisaro inicijuota policijos reforma buvo žalinga sistemai, o jo atėjimas vadovauti STT susilpnins ir šią įstaigą.

Vyriausybės naujienos

Po ilgiau nei mėnesį trukusių aptarimų, Finansų ministerija pristatė galutinį mokesčių reformos paketo variantą. Svarbiausi nauji pakeitimai, kuriuos pateikė ministerija, yra investicinė sąskaita su neribojama suma, kuklesnis, nei anksčiau siūlyta, asmenų, iš individualios veiklos gaunančių iki 15.000 Eur metinių pajamų, apmokestinimas, planas, kaip per penkerius metus NPD sulyginti su minimalia mėnesio alga, minimalūs NT tarifai vėjo elektrinėms, kultūros objektams. Tačiau, mokesčių projektams nukeliavus į Seimą, kai kuriais klausimais tikėtini rimti debatai ir korekcijos. Kaip ir anksčiau, siūloma pamažu didinti GPM tarifą individualiai veiklai: 2024 m. jis nesikeistų, 2025 m. didėtų nuo 15 iki 17%, o 2026 m. – nuo 17 iki 20%.
Kurios mokesčių reformos nuostatos bus priimtos, paaiškės tik po svarstymų ir balsavimų Seime.

Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Šį mokestį turės mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o jo lėšos – daugiau nei 400 mln. Eur – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai. Už Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 13 susilaikė. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kuri įveda tokį mokestį bankams. Mokestis siūlomas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. Eur pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų. Įstatymas numato, kad įnašas sudarys 60% bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50% viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Norėdami susimažinti įnašą, bankai turėtų didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 m. šios pajamos, padidintos 15%. Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Prezidento įstatymą vetuoti: LBA vertinimu, naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.

Kitos naujienos

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5%, o 2024 m. ekonomikos augimas turėtų atsitiesti ir augti 2,7%, prognozuoja ekonomistai. Jų vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9%, o kitąmet turėtų lėtėti iki 2%. Vidutinis nedarbas šiais metais turėtų didėti iki 8%, o 2024 metais sumažėti iki 7,2%. Atlyginimų augimas turėtų išlikti spartus – apie 11% šiemet ir 8% kitais metais.

Europos Komisija išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) – 542,3 mln. Eur. Iki šių metų pabaigos Lietuva turėtų gauti dar apie 260 mln. Eur. Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. Eur, skelbia ministerija.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.