Gegužės 29 d. - birželio 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo pirmininkė ir frakcijų seniūnai registravo pataisas, kuriomis vietoje kanceliarinių išlaidų siūlo nustatyti fiksuotas išmokas savivaldos politikams – 20% tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimą. Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20% didesnis, pavaduotojams – 10% didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams. Taip pat savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.

Prezidentas G. Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. Pasak prezidento, pirmalaikiai rinkimai „neturėtų būti atmestina alternatyva“, nors ir kyla abejonių, ar Seime užteks balsų jiems paskelbti. Prezidentas G. Nausėda naujoje Vyriausybėje sako nematantis su išlaidų skandalu savivaldos tarybose susijusių dabartinio kultūros ministro Simono Kairio ir finansų ministrės Gintarės Skaistės. Jis pabrėžė nepatvirtinsiąs šių ministrų kandidatūrų, jei jos būtų teikiamos, bet jeigu valdančioji koalicija teiks dabartinės premjerės kandidatūrą vadovauti ir kitai Vyriausybei, šią kandidatūrą jis svarstys. Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų. Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.

Prezidento G. Nausėdos vertinimu, galimybė įgyvendinti mokesčių reformą ir jai rasti politinį palaikymą yra nedidelė. Jis teigia, kad mokesčių reformą reikėtų priimti tokią, kuri skatintų investicijas, nedidintų naštos vidurinei klasei, leistų sparčiau gauti ES lėšų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentuoja, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdys Lietuvai RRF lėšas. Pažymėtina, kad „žaliųjų“ akcizų paketą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti nekilnojamojo turto mokesčio pataisas. Jei šiuos įsipareigojimus Lietuva įvykdys, sulaikytą 26 mln. Eur sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje. Europos Komisija pirmąją išmoką iš RRF – 542 mln. Eur – Lietuvai išmokėjo gegužės pradžioje. Iki šių metų pabaigos šalis turėtų gauti dar apie 260 mln. Eur.

TS-LKD siūlymo šiemet rugsėjį rengti pirmalaikius Seimo rinkimus neremia ne tik valdančiosios koalicijos partneriai bet ir nemenka dalis opozicijos. Skaičiuojama, kad sprendimo priėmimui pritrūks poros dešimčių balsų. Dalis parlamentarų iš TS-LKD įregistravo oficialų siūlymą š. m. rugsėjo 10 d. surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Norint priimti nutarimą už tai balsuoti turėtų ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, t. y. „už“ turi būti bent 85 parlamentarai. Net ir didžiausioje Seime konservatorių frakcijoje, vienijančioje 50 politikų, yra įvairių nuomonių dėl pirmalaikių rinkimų, pvz., Audronius Ažubalis ir Antanas Matulas, neslepia skeptiško požiūrio į pirmalaikius rinkimus. Opozicijoje esančios - LSDP paskelbė esanti pasirengusi ir skelbti pirmalaikius rinkimus, ir juose dalyvauti, LVŽS pirmiausia palaikytų Vyriausybės atsistatydinimo klausimą. Neoficialiais skaičiavimais, jeigu už pirmalaikius rinkimus balsuotų didesnė dalis TS-LKD bei visi socialdemokratai ir „valstiečiai“, keletas likusių frakcijų atstovų, vis tiek už jį balsuotų ne daugiau kaip 60–70 Seimo narių. Seimo balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų gali įvykti jau birželio 8 arba 13 d.

Nuo birželio 1 dienos elektriniais paspirtukais ir dviračiais draudžiama važiuoti Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse Vilniuje, įvesti elektrinių paspirtukų greičio ribojimai – senamiestyje ir ant tiltų jų vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu nei 12 km/h greičiu, dalijimosi paslaugų paspirtukai turės būti paženklinti identifikaciniais numeriais.

Vyriausybės naujienos

Lietuvos bankas paskelbė Finansinio stabilumo apžvalgą, kurioje nurodoma, kad rizika dėl Lietuvos ekonomikos didesnio susitraukimo yra padidėjusi, o jai pasitvirtinus, suprastėtų įmonių ir gyventojų finansinė padėtis, prastėtų jų galimybės grąžinti paskolas. Joje teigiama, kad dviejų ketvirčių iš eilės neigiamas Lietuvos BVP pokytis rodo, kad šalies ekonomika atsidūrė techninėje recesijoje (2023 m. I ketv.. BVP, palyginti su atitinkamu 2022 m ketv., sumažėjo 3,6%; 2022 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2021 m. ketvirčiu, BVP sumažėjo 0,4%). Lietuvos banko atlikta jautrumo analizė rodo, kad ekonomikos sukrėtimui jautriausios yra apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos įmonės. LB pažymi, kad pabrangus skolinimuisi ir suprastėjus būsto įperkamumui, jo paklausa sumažėjo, o rinka pastebimai atvėso. Nors metinis būsto kainų augimo rodiklis vis dar yra aukštas, būsto kainų lygis pernelyg nesikeičia nuo 2022 m. rudens.

Prezidentas G. Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. Pasak G. Nausėdos, tai, kad opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija sako, jog gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5% (BVP), rodo į gerąją pusę pasikeitusį supratimą apie krašto apsaugą. Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria 2,52% BVP. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija patvirtino rezoliuciją, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5% BVP.

Kitos naujienos

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) perrinko savo prezidentu Jonavos merą, socialdemokratą  Mindaugą Sinkevičių. Už jo kandidatūrą balsavo 144 LSA suvažiavimo delegatai, 1 buvo prieš, susilaikė 11. Suvažiavime dalyvavo 186 delegatai iš 60 savivaldybių. Organizacijos prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai. Viceprezidentais tapo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Lazdijų merė Ausma Miškinienė, Klaipėdos rajono vadovas Bronius Markauskas ir Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.