Lex Lietuva | Birželio 26 – 30 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gegužės 22 - 26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas pritarė buvusio policijos generalinio komisaro Lino Pernavo kandidatūrai į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus. Per slaptą balsavimą už L. Pernavo kandidatūrą palaikė 69 Seimo nariai, prieš balsavo 23, susilaikė 16 parlamentarų. Skiriant STT vadovą reikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimo (NSGK), kuris nepritarė L. Pernavo skyrimui. Už šią kandidatūrą balsavo 2 komiteto nariai, prieš buvo vienas Seimo narys, penki susilaikė. L.Pernavo kandidatūrą į STT direktoriaus pareigas siūlė prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas nusprendė, kad privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks 2024 metų gegužės 12 dieną, drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Už jį balsavo 111 Seimo narių, susilaikė 5 Seimo nariai. Referendume bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“ Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę. Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Seimas prtarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš 52, susilaikė 3. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo. Opozicija teigė, kad partnerystės institutas neturi palaikymo visuomenėje, ir kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas - nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai. Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Parlamentarai pritarė specialiosios komisijos išvadai, kad Seimo nariui Petrui Gražuliui balsavus už gretą sėdintį kolegą, yra pagrindas pradėti jam apkaltos procedūrą. Už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 25 politikai, 16 susilaikė. Apkaltos komisija konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per posėdį balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską. Jei valdantieji konservatoriai dėl neskaidraus kanceliarinių lėšų naudojimo savivaldoje inicijuos pirmalaikius Seimo rinkimus, P. Gražulio apkalta netenka prasmės, nes šios procedūros tiesiog nebus spėta užbaigti.

Dauguma TS-LKD frakcijos Seime narių palaiko siūlymą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Partijos teigimu, pirmalaikiai rinkimai galėtų įvykti rugsėjo mėnesį. Poreikis rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, argumentuojamas siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl Lietuvos savivaldybių tarybų narių naudojamų kanceliarinių išmokų. Prezidentas yra siūlęs, kad kilus klausimų dėl išlaidų dirbant Kauno taryboje, pasitraukti būtų geriausias sprendimas pareigas jau palikusiai švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, finansų ministrei Gintarei Skaistei bei kultūros ministrui Simonui Kairiui. Konstitucija numato, kad pirmalaikius rinkimus gali skelbti ir prezidentas, sulaukęs Vyriausybės siūlymo, kai Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Ministrų kabinetu.

Seimas priėmė valstybės tarnybos reformą, kuri keičia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, vadovams leidžia lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Už naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 45 parlamentarai. Pertvarka leis viešajam sektoriui pritraukti specialistus, būti konkurencingesniems darbo rinkoje. Numatoma, kad nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, bus perskaičiuoti STT ir žvalgybos pareigūnų koeficientai. Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Seimo frakcijų seniūnai sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų „kanceliarinių išlaidų“, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų 1/5 mero algos. Seimas pataisas, kurios turėtų užtikrinti skaidrų savivaldybių tarybų narių išmokų, kuriomis kompensuojamos su jų kaip tarybos nario veikla susijusios išlaidos, naudojimą. Šiuo metu galiojanti tvarka leido savivaldos politikams maksimaliai panaudoti galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.

Seimas ėmėsi Rinkimų kodekso pataisų, kurios turėtų spręsti per savivaldos rinkimus išryškėjusius rinkimų organizavimo nesklandumus. Už konservatorių parengtas pataisas balsavo 101 Seimo narys, 5 susilaikė. Rinkimų kodekse siūloma nustatyti ilgesnį laiką pateikti pareiškinius dokumentus, riboti debatuose dalyvaujančių kandidatų skaičių, įtvirtinti melagingos informacijos sąvoką, nustatyti, kad likus 65 dienoms iki rinkimų kandidatas turėtų būti atlikęs teismo skirtą bausmę. Rinkimų kodeksas yra priimtas kaip konstitucinis įstatymas, todėl jį pakeisti reikės ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų. Artimiausi rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų pavasarį.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė siūlo naują gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą bei pažymi, jog maždaug pusė šalies gyventojų šio mokesčio nemokės, todėl Lietuvos bankas (LB) siūlo kitą mokesčio variantą. LB vertinimu, skirtingose savivaldybėse už tą patį NT galėtų būti mokamas skirtingas dydis, todėl jie siūlo „gerokai teisingesnį“. Opozicija abejoja, kad toks įstatymas bus priimtas Seime. Anot finansų ministrės G. Skaistės, mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 Eur per metus.
Kitos naujienos

„Sodra“ paskelbė pirmojo ketvirčio apžvalgą, kurioje teigiama, kad Lietuvos gyventojų pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo, tačiau jų augimas nusileido infliacijai, o darbo pajamų augimas „į rankas“ šiemet, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, siekė 13,3%, o metinė infliacija buvo 16,6%. Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo ikimokestinės pajamos, palyginti su pernai pirmuoju ketvirčiu, didėjo 15% (247 Eur), iki 1.913 Eur, o „į rankas“ – 13,3% (140 Eur) iki 1.192 Eur


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.