Lex Lietuva | Lapkričio 6 – 10 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gegužės 15 - 19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, įteisinantį Vyriausybės inicijuotą laikiną bankų solidarumo įnašą. Jis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. Eur pelno, kuris laikomas netikėtu – bankai pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų, o ne dėl to, kad dirba efektyviau. Naujasis įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60% bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50% viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. Eur – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai. Naujam bankų įnašui priešinosi valdančiosios koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“. Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad Lietuva yra ketvirta valstybė ES, kuri turės įvedusi tokį mokestį bankams.

Kilus klausimų dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo, valdantieji TS-LKD siūlo įteisinti tarybos narių algas, svarstyti įpareigojimą savivaldybių administracijoms tarybos narius aprūpinti jų veiklai reikalingomis priemonėmis, tokiomis kaip telefonas ar kompiuteris bei „nedidelę metinę lėšų sumą“, kuri gali būti skiria ataskaitos išleidimui arba informacijos viešinimui. Tokius siūlymus pateikė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė teigia, jog kaip alternatyva visų jų pasitraukimui iš pareigų, galėtų būti tarybos narių išmokų tvarkos sureguliavimas. Pasak jos, partija yra parengusi įstatymo projekto versiją, kurioje būtų numatytas „adekvatus darbo užmokestis“, tačiau pabrėžė, kad jis negali prilygti darbo užmokesčiui. Pasak jos, šis užmokestis galėtų siekti 10% savivaldybės mero algos. Pasak TS-LKD atstovės, įstatymo pataisos turi būti priimtos per birželį ir įsigalioti nuo liepos 1 dienos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako penktadienį šaukiantis partijos prezidiumą, kuriame, be kitų klausimų, bus svarstoma, ar Vyriausybė turėtų trauktis bei ar turėtų vykti išankstiniai Seimo rinkimai. „Prezidiume spręsime (...) dėl bendros laikysenos. Manau, kad reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo, ir dėl išankstinių Seimo rinkimų“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė G. Landsbergis. „Gali būti toks sprendimas. Aš neatmetu jokio sprendimo“, – paklaustas, ar gali būti priimtas sprendimas trauktis Vyriausybei, sakė konservatorių lyderis. Anot jo, susidarius tokiai situacijai vienas iš kelių yra „perkrauti sistemą“ ir leisti spręsti rinkėjams.

Vyriausybės naujienos

Nebaigus derinti mokesčių reformos paketo, Vyriausybė artimiausiu metu, tikėtina, jo nesvarstys. Liberalų sąjūdžio frakcija Seime pareiškė, kad rengdami mokesčių pakeitimus, konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, kurioje reforma nebuvo numatyta, be to, koalicija iki šiol nėra sutarusi dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto. Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos nariai taip pat yra išsakę kritikos reformai. Mokesčių reformos pakete siūlomas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis, pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, visuotinis NT mokestis, investicinė sąskaita ir kiti pokyčiai. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, taip siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia įteikusi premjerei atsistatydinimo pareiškimą. J. Šiugždinienė teigė apgailestaujanti, kad dėl jos paimtų išmokų už darbą Kauno miesto savivaldybės taryboje susidarė įspūdis, jog ji veikė neskaidriai ir nesąžiningai. Jos kėdė susvyravo visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad J. Šiugždinienės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13.800 Eur ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas vidaus politikos klausimais, buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys Povilas Mačiulis irgi pranešė, kad traukiasi iš pareigų, kilus klausimams dėl šios savivaldybės politikų išlaidų pagrįstumo.
Kitos naujienos

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų Gitanas Nausėda, rodo Delfi užsakyta apklausa. Balandį už G. Nausėdą būtų balsavę 22,6% apklaustųjų, kovą tokių buvo 20,4%, I. Šimonytę balandį rinktųsi 11,2%, kovą – 10,5%, I. Vėgėlę balandį būtų palaikę 7,3% apklaustųjų (kovą 7,7%).

 

Balandis

Kovas

Gitanas Nausėda

22,6

20,4

Ingrida Šimonytė

11,2

10,5

Ignas Vėgėlė

7,3

7,7

Vilija Blinkevičiūtė (LSDP)

6,6

6,2

Arvydas Anušauskas (TS-LKD)

4,6

2,7

Andrius Tapinas

4,2

4,2

Saulius Skvernelis (Demokratai)

4,1

4,2

Ramūnas Karbauskis (LVŽS)

3,0

3,6

Viktorija Čmilytė–Nielsen LRLS

2,7

2,6

Kitas

12,7

12,9

Nebalsuotų

5,9

8,0

Neapsisprendę

15,1

13,8


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.