Lex Lietuva | Gruodžio 4 – 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 12 - 16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Premjerės Ingridos Šimonytės vertinimu, esant politinei valiai mokesčių reformos paketas Seimą galėtų pasiekti paskutinę pavasario sesijos savaitę – birželio pabaigoje. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad mokesčių reforma Seimui galėtų būti pateikta dar iki vasaros atostogų, kad komitetai galėtų per vasarą darbuotis su projektais, o Lietuva išlaikytų savo įsipareigojimus ir neprarastų RRF pinigų. Finansų ministrei vis delsiant Seimui pateikti mokesčių pertvarką, Aušrinė Armonaitė sako, kad kol kas jos vadovaujamos Laisvės partijos frakcija Vyriausybės siūlomų mokestinių pakeitimų nepalaikytų. Vyriausybės planuojamą teikti mokesčių reformos paketą vadina „Finansų ministerijos projektu“, kurį būtina plačiau aptarti valdančiojoje koalicijoje. Liberalų sąjūdžio frakcija anksčiau kritikavo naujus mokesčių pasiūlymus ir teigė, kad rengdami pakeitimus konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, kurioje reforma nebuvo numatyta, be to, koalicija iki šiol nėra sutarusi dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija Lietuvoje palankiai vertina Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką kaip judančią nuo per didelio darbo jėgos apmokestinimo link didesnių kapitalo, turto ir aplinkos mokesčių, todėl finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad jos pateikimas bus dar šioje Seimo sesijoje, kuri baigiasi birželio 30d. Dalis mokesčių paketo įstatymų, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio, Seime turėtų būti priimti likus pusmečiui iki įsigaliojimo – tai yra iki liepos 1-osios. TVF prognozuoja, jog Lietuvos ekonomika šiemet vidutiniškai turėtų trauktis 1,4%, o vidutinė metinė infliacija sieks apie 9–10%, o Lietuvos ekonomika turėtų atsigauti antroje šių metų pusėje kartu atsigaunant ir vartojimui.

Šią savaitę finansų viceministro pareigas pradėjo eiti iki šiol finansų ministrės Gintarės Skaistės patarėju dirbęs Darius Sadeckas. Naujasis viceministras kuruos biudžeto, valstybės iždo klausimus, bus atsakingas už viešųjų finansų sistemos valdymo grupę. Jis Finansų ministerijoje dirba nuo 2002 metų, 2016–2020 metais taip pat dirbo finansų viceministru, o nuo 2020 metų – finansų ministrės patarėju. Jis naujuoju finansų viceministru paskirtas vietoje balandį šias pareigas palikusio Gedimino Norkūno.

Teisingumo viceministrą Elaną Jablonską, perėjusį dirbti į STT, pakeis dabartinis ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas Rokas Uscila. E. Jablonskas eis naujojo STT vadovo Lino Pernavo pavaduotojo pareigas. Prezidentas Gitanas Nausėda birželį paskyrė Liną Pernavą STT direktoriumi. Vadovauti tarnybai L. Pernavas pradės nuo birželio 19 dienos, užbaigęs Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigas.

Premjerė Ingrida Šimonytė kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus planuoja pateikti iki Seimo sesijos pabaigos. Ministrui dirbti bus likę pusantrų metų iki Vyriausybės kadencijos pabaigos.  Šiuo metu ŠMSM ministrės pareigas laikinai eina Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Seimo naujienos

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl apkaltos Petrui Gražuliui, jis bus nagrinėjamas skubos tvarka. KT ketvirtadienį pranešė priėmęs birželio 1 dieną priimtą Seimo nutarimą, kuriame klausiama, ar parlamentaro veiksmai, kuomet balsavo už kolegą, neprieštarauja Konstitucijai. Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.

Kitos naujienos

Gedimino Sakalausko, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininko teigimu, pagal gautus skundus bus vertinama, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl savivaldoje dirbusių ministrų išlaidų, tačiau gali būti suėjęs senaties terminas – treji metai. VTEK patvirtina, kad yra gavusi kreipimusis iš Prezidentūros ir Seimo nario, kuriais buvo kreiptasi dėl ministro S. Kairio ir ministrės G. Skaistės, taip pat Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi dėl prezidento G. Nausėdos išlaidų, likusių po Prezidento rinkimų. VTEK vadovas patvirtino, kad dėl šių atvejų gali būti suėjęs senaties terminas. S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011–2019 metais, o G. Skaistė – 2007–2016 metais.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, už G. Nausėdą būtų balsavę 20,7% apklaustųjų, balandį jo palaikymas siekė 22,6%. Antroje vietoje išlieka advokatas Ignas Vėgėlė 10,3%, toliau premjerė Ingrida Šimonytė –7,3% gyventojų. Šimonytės reitingas sumažėjo 3,9 proc. – balandį už ją prezidento rinkimuose būtų balsavę 11,2% respondentų. I. Vėgėlės palaikymas augo 3 proc. punktais lyginant su balandžiu. Toliau reitinge Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė su 6,4% (balandį buvo 6,6%), Andrius Tapinas – 5,5% (4,8%), KAM ministras Arvydas Anušauskas su 4,8% (4,5%), Saulius Skvernelis 3,3% (4,1%) Viktorija Čmilytė-Nielsen 2,7% (2,7%), Ramūnas Karbauskis 2,4% rinkėjų (3%).

Už socialdemokratus gegužę būtų balsavę 14,5% respondentų (balandį – 17%), TS-LKD 9,2% (balandį 12%), o LVŽS – 8,8% (balandį 9,9%), Liberalų sąjūdis būtų sulaukęs 6,8% (balandį – 7,1%), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 6,6 proc. (7,3%) rinkėjų palaikymo. Į klausimą, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas, 8,9% respondentų teigė, kad dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Lyginant su balandžiu taip manančių buvo 3 procentiniais punktais mažiau. Antroje vietoje – socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė su 8,8% (balandį – 9,8%), trečioje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis su 6,9% (balandį – 7,5%). Vyriausybę teigiamai ar greičiau teigiamai vertina 23,4% apklaustųjų (balandį – 32,3%). Greičiau neigiamai ir neigiamai dabartinės Vyriausybės veiklą gegužę vertino 69,8% (balandį – 62,5%).


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.