Lex Lietuva | Lapkričio 21 - 25 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 10 - 14 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Politinių partijų naujienos

Trečiadienį darbą baigė Seimo laikinosios komisijos tyrimo įgaliojimus gavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuris padarė išvadą, jog socialdemokrato Mindaugo Basčio veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jo ryšiai galėjo turėti įtakos politiniams sprendimams ir buvo priešingi valstybės interesams. Šį išvada bus teikiama Seimui, o jeigu jai bus pritarta, M. Basčiui galės būti pradėta apkaltos procedūra. NSGK išvadoje teigiama, kad Seimo narys tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais ir padėjo proteguoti „Rosatom“ interesus Lietuvoje. Taip pat nurodoma, kad M. Bastys reguliariai ir sistemingai „įvairiais klausimais“ neoficialiai bendravo su Rusijos ambasados Vilniuje darbuotojais. Jeigu šiai išvadai bus pritarta ir apkaltos procedūra bus pradėta, Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti M. Basčio veiklą. Jeigu Teismo sprendimas būtų nepalankus Seimo nariui, apkalta grįžtų į Seimą ir kaltinamo parlamentaro mandatas galėtų būti panaikintas 3/5 Seimo narių balsų. Iniciuoti tyrimus ir apkaltos procedūrą pradėta po to, kai Valstybės saugumo departamentas neišdavė M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis prašo Seimo naikinti Seimo nario, liberalo Gintaro Steponavičiaus teisinė neliečiamybę ir leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. G. Steponavičiui ketinama pareikšti įtarimus Liberalų sąjūdžio politikų ir koncerną „MG Baltic“ apėmusioje politinės korupcijos byloje. Generalinės prokuratūros teigimu, surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. Steponavičius, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuotas Liberalų sąjūdis, G. Steponavičiaus paramos fondas bei jo rinkiminė kampanija. Taip pat manoma, kad G. Steponavičius yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Seimo narys, iki šiol šioje, pernai gegužę kilusioje politinės korupcijos byloje, buvo specialusis liudytojas. Byloje taip pat pareikšti kaltinimai buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui bei „MG Baltic“ koncerno viceprezidentui Raimundui Kurlianskiui.

Praėjusios savaitės pabaigoje vyko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimų pirmasis turas. Jame geriausiai pasirodė ir į antrąjį turą pateko Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Iš viso rinkimuose balsavo 9700 partijos narių. Už G. Palucką balsavo 4017 socialdemokratų, o už M. Sinkevičių – 3654. Į LSDP pirmininkus pretendavo iš viso penki politikai – G. Paluckas, M. Sinkevičiaus, Seimo nariai Andrius Palionis ir Artūras Skardžius bei eksparlamentaras Mantas Varaška. Antras rinkimų turas vyks po dviejų savaičių – balandžio 28–29 dienomis.

Teisėkūros naujienos

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kuriais patvirtino gerokai didesnį žyminį mokestį teisminiuose ginčuose dėl viešųjų pirkimų. Viešųjų pirkimų dalyviams, norintiems teismui apskųsti viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, nuo liepos teks susimokėti iki 5000 eurų. Taip siekiama sumažinti nepagrįstų tiekėjų skundų skaičių teismuose. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, už kiekvieną ieškinį buvo mokamas 289 eurų žyminis mokestis, tačiau dabar mokestis bus diferencijuojamas. Vis dėlto, baiminamasi, kad net ir šis smarkiai padidėjęs mokestis neatgrasys nuo piktnaudžiavimo skundžiant konkursus. Seime buvo svarstoma taikyti 2% ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės dydžio žyminį mokestį, tačiau tokiam siūlymui nebuvo pritarta.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė iš dalies pritarė Seime svarstomiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama riboti alkoholio prieinamumą. Vyriausybė pritarė, kad alkoholis būtų parduodamas tik asmenims, sulaukusiems 20 metų, kad būtų sutrumpintas svaigalų prekybos laikas: mažmeninės prekybos vietose darbo dienomis ir šeštadieniais galės būti prekiaujama nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. Taip pat pritarta, alkoholinių gėrimų pardavėjams suteikti teisę reikalauti asmenų pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, bei nuo 2018 m. visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Nuspręsta savivaldybių taryboms suteikti teisę ne tik riboti laiką, bet ir nustatyti vietas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiu. Kartu pritarta draudimui prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių metu, taip pat švenčių, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas. Vis dėlto, Vyriausybė pritarė ne visiems siūlomiems įstatymų pakeitimams. Vienas iš Vyriausybės siūlymų kol kas atsisakyti idėjos dėl alkoholio pardavimo tik specializuotuose parduotuvėse. Svarstymai dėl šių įstatymų projektų į Seimą grįš jau po Šv. Velykų.

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko komandoje pradeda dirbti patarėjas Ernestas Jurkonis ir padėjėjas Juozas Širvinskas. Pagrindinė E. Jurkonio veiklos sritis – korupcijos prevencija bei valdymo kontrolės atliekų ir vandenų srityse stiprinimas. E. Jurkonis – teisininkas, turintis didelę patirtį organizuoto nusikalstamumo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir jų užkardymo srityse. 2012 m. dirbdamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininku, E. Jurkonis yra pelnęs metų seklio titulą. Aplinkos ministro padėjėjas Juozas Širvinskas bus atsakingas už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės stiprinimą. J. Širvinskas yra atsargos karininkas, anksčiau jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Po Šv. Velykų į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti naujojo Darbo kodekso svarstymas. Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, valdantieji turėtų sugebėti patvirtinti Trišalėje taryboje patvirtintas pataisas. Teigiama, kad liepos 1 d. turėsiantis įsigalioti Darbo kodeksas dar kartą nebus atidėtas. Valdančioji koalicija sutarė, kad tuo atveju, jei svarstymo metu atsiras naujų, su socialiniais partneriais nesuderintų pataisų, bendra balsų dauguma tokie pasiūlymai bus atmesti. Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba kovo pradžioje baigė svarstyti Darbo kodekso pataisas, nors ir nesutarė dėl visų ginčytinų nuostatų. Susitarta pakeisti 19 nuostatų, bet antra tiek liko nesuderinta.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.