Lex Lietuva | Balandžio 22 – 26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 19 - 23 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai pristatė kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus - dabartinį viceministrą Gintautą Jakštą. 33 m. viceministras G. Jakštas iki šiol ministerijoje buvo atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas. G. Nausėda artimiausiu metu planuoja susitikti su pateiktuoju kandidatu į ministrus ir tik tada priims sprendimą, ar skirti jį į šias pareigas. Pagal valdančiosios koalicijos sutartį, švietimo ministro portfelis formaliai priklauso konservatoriams.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas Vaidas Navickas palieka pareigas. Jis premjerės patarėju dirbo nuo 2020 m. gruodžio. Iš V. Navicko, iš pareigų pasitraukusiam dėl asmeninių priežasčių, pareigas perima Ministrės pirmininkės patarėjas, buvęs Lietuvos banko valdybos narys, ekonomistas Raimondas Kuodis.

Seimo naujienos

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą. Paspaudę nuorodą galite susipažinti su visu jo tekstu.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke paskirta Lina Petronienė, beveik tris dešimtmečius dirbanti šioje komisijoje. Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 9, dar 9  parlamentarai susilaikė. Petronienė šiuo metu eina VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas. Jos kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. VRK pirmininką Seimo vadovo teikimu skiria Seimas. Po kiekvienų parlamento rinkimų ši komisija sudaroma iš naujo.

Seimui kitą savaitę bus pristatytas Vyriausybės jau kelerius metus rengtas ir šiais metais bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas. Mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją, valdančiosios koalicijos partneriai – „laisviečiai“ ir liberalai norėtų peržiūrėti individualios veiklos bei dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą ir palaikymo galutiniame balsavime nežada.  Pasak mažųjų valdančiosios daugumos parterių, liberalių partijų atstovų, jei mokesčių reforma ir bus priimta, jis bus kitokia nei pasiūlė Finansų ministerija. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad klausimą dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių kels ne tik liberalai, bet ir visas Seimas. „Laisviečių“ seniūnas V. Mitalas įsitikinęs, jog siūlomų NT bei individualios veiklos apmokestinimo pakeitimų apskritai turėtų būti atsisakyta. TS-LKD frakcijos nariai mokesčių reformai pritaria.

TS-LKD Priežiūros komitetas dėl nepagrįstų kanceliarinių išlaidų savivaldoje iš partijos pašalino mažeikiškę Lina Rimkienė, sustabdė Konstantino Rečkovo iš Druskininkų, Danieliaus Jakubavičiaus ir Jūratės Overaitytės - Jakubavičienės iš Alytaus rajono narystes. Pranui Trakiniui iš Mažeikių ir Kęstučiui Udrui iš Utenos nuspręsta skirti įspėjimus. L. Rimkienę nutarta pašalinti iš partijos, nes ji nebendradarbiavo su Priežiūros komitetu, nepriėmė sprendimo grąžinti lėšų, nesustabdė narystės partijoje. K. Rečkovas transportui išleido apie 14.000 Eur, nors neturi teisės vairuoti. D. Jakubavičiaus bei J. Overaitytės-Jakubavičienės paaiškinimai priežiūros komiteto neįtikino, nes dokumentai rodo, kad jie kuro pylėsi net kelis kartus per dieną. TS-LKD Priežiūros komitetas buvo priėmęs sprendimą, kad tie savivaldybių tarybos nariai konservatoriai, kurie negali paaiškinti dalies savo kanceliarinių ir transporto išlaidų, turėtų arba grąžinti lėšas į savivaldybės biudžetą, arba sustabdyti narystę partijoje.

Kitos naujienos

Vyriausybė pritarė, kad projektas, pagal kurį iki 2030 m. visoje Lietuvoje turėtų veikti itin spartus mobilusis 5G ryšys, pripažintas valstybei svarbiu, jam skyrė 5 mln. Eur. 2022–2030 metų plane numatoma, kad 5G ryšys šiais metais jau veiktų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, iki 2025 m. – visuose miestuose, oro ir jūros uostuose, magistraliniuose keliuose bei geležinkelio linijose. Projektu siekiama greitinti 5G ryšio diegimą šalyje, jam suteikiant prioritetą elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo Lietuvos teritorijoje specialiajame plane, kuris gali būti išskaidytas ir tvirtinamas dalimis pagal apskritis. RRT teigimu, Lietuvoje naujos kartos ryšys jau dengia 80% šalies teritorijos.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2023 m. šalies BVP smuks 1,3%, finansų ministrė Gintarės Skaistės teigimu, ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1%. Metų pradžioje ministerija prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5%, o 2024 – 2026 metais jis turėtų siekti apie 3% kasmet. 2022 m. gruodį ministerija dar prognozavo 0,7% BVP augimą šiemet. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su nei pernai tuo pačiu metu, šalies BVP smuko 2,5%, o palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – 2,1%.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.