Lex Lietuva | Kovo 20 - 24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 26 – 30 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Nuo 2024 m. sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje sieks 924 eurus. Vyriausybė pritarė Trišalės tarybos siūlymui 10 procentų (arba 84 eurais) padidinti MMA. Atitinkamai nuo 5,14 Eur iki 5,65 Eur (+0,51 Eur) didės ir minimalus valandinis atlygis. Tuo pačiu, Vyriausybė palaiko neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimą nuo 625 Eur iki 750 Eur. Nepaisant to, ar NPD augs 20 procentų priklauso nuo Seimo valios, kadangi reikalingi priimti su NPD susiję maždaug 200 mln. Eur vertės Gyventojų pajamų mokesčių pakeitimai yra susieti su daug diskusijų keliančia naująja mokesčių reforma.

Stebint išaugusius iš ir per Lietuvą vykstančių prekių į Centrinės Azijos valstybes srautus, Vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2024 m. sausio 2 d. drausti keliais ir geležinkeliais per sieną su Rusija ir Baltarusija iš Lietuvos išvežti 57 tikslines prekių grupes (daugiausia mikroelektronikos prekės ir puslaidininkiai), kurios potencialiai gali būti naudojamos karo lauke prieš Ukrainą. LRV vertina, jog įvairios ES lygmens sankcijas apeinančios eksporto priedangos schemos ir toliau galės būti vykdomos per Lietuvos kaimynines valstybes, todėl sieks bendro ES lygmens sprendimo.

Seimo naujienos

Finansų ministerijos mokesčių reformos paketas beveik vieningos valdančiosios koalicijos ir socialdemokratų frakcijos balsų pagalba įveikė pateikimo stadiją Seime. Už mokesčių reformos paketą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 31, o susilaikė – 22 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu įstatymo projektus paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomais kiti keturi Seimo komitetai: Ekonomikos, Kaimo reikalų, Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo ir savivaldybių. Finansų ministrė G. Skaistė džiaugiasi pirmajam etapui sutelkta politine parama ir teigia, jog bus atviresnė diskusijoms apie tolimesnį mokesčių reformos paketo tobulinimą.

TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pereina dirbti iš Švietimo ir mokslo komiteto į Biudžeto ir finansų komitetą. Komitete dabar bus 13 narių, iš kurių – 5 TS-LKD frakcijos nariai.

Seimas pratęsė pavasario sesiją ir liepos 4 d. (antradienį) rinksis į vieną papildomą posėdį, kuriame be einamųjų darbotvarkės klausimų, numatoma naujojo Švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto priesaika.

Seimo nariui Arvydui Nekrošiui tapus Raseinių rajono savivaldybės meru, į atsilaisvinusią vienmandatę Raseinių-Kėdainių apygardos parlamentaro poziciją rugsėjo 3 d. pretenduos aštuoni politikai. Dėl mandato kovos Matas Skamarakas (LDSP), Andrius Bautronis (TS-LKD), Algirdas Gricius (LVŽS), Darius Ulickas (DP), Sandra Barzdienė (LS), Edvinas Demidavičius („Vardan Lietuvos“), Meida Šabūnienė (Tautos ir teisingumo sąjunga), Antanas Tautkus (Regionų partija).

Kitos naujienos

Finansų ministerijos naujausiame ekonominės raidos scenarijuje 2023 m. numatomas 1 % BVP realaus susitraukimas, o 2024 m. – 2,5 % ekonomikos augimas. Vidutinė metinė infliacija 2023 m. turėtų siekti 8,9 %, o kitąmet būti mažesnė nei 3 %. Darbo rinka išlieka stabili ir nedarbo lygis 2023 m. neturėtų viršyti 7,3 %, o atlyginimų augimas 2023 m. išliks spartus (~10,4 %), todėl turėtų viršyti kainų augimo tempą. Ekonomikos aktyvumą slopina išorės aplinkos nestabilumas, besitęsiantis karas Ukrainoje, griežtėjanti eurozonos monetarinė politika ir sumažėjęs Lietuvos eksporto konkurencingumas.

Registrų centro generalinio direktoriaus pareigas nuo birželio 26 d. pradėjo eiti Adrijus Jusas, kuris pastaruosius 4 metus šioje įmonėje buvo Strateginio vystymo direktorius. Prioritetais A. Jusas įvardina inovacijas, duomenų atvėrimą ir analitiką, dirbtinio intelekto sprendimais grįstą paslaugų diegimą ir aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą.

Finansų ministerija parengė Lietuvos Fintech sektoriaus plėtros gaires ir su šio sektoriaus atstovais pasirašė memorandumą. Per artimiausius penkerius metus 26 suinteresuotos šalys (institucijos, viešosios įstaigos ir asociacijos) įgyvendins 59 tikslines priemones, sustiprinančias Lietuvos, kaip tarptautiniu mastu pripažįstamos aukštos pridėtinės vertės Europos Fintech centro, pozicijas.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.