Lex Lietuva | Gegužės 28 - birželio 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Liepos 24 – 28 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje už sporto sritį atsakingą viceministrą Liną Obcarską nuo rugpjūčio vidurio pakeis Aistė Zedelytė-Kaminskė, kuri iki tol Vyriausybės kanceliarijoje ėjo vyriausiosios patarėjos pareigas. Kartu, ministro patarėju sporto klausimais skiriamas Justinas Kinderis, kuris yra buvęs penkiakovininkas, olimpietis bei vienas iš Nacionalinės sportininkų asociacijos steigėjų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos ministrai sutarė iki 2025 m. vasario mėnesio užbaigti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir bendrai kartu atsijungti nuo posovietinės energetikos sistemos BRELL žiedo. Šį energetinę Baltijos šalių nepriklausomybę užtikrinantį sprendimą 2023 m. rugpjūčio mėn. ketinama įtvirtinti pasirašant dar du dokumentus – politinę Baltijos šalių ministrų pirmininkų deklaraciją bei  trijų valstybių energetikos tinklų operatorių ketinimų protokolą.

Kitos naujienos

Norą studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose šiais metais išreiškė beveik 25 tūkst. asmenų. Prašymuose pirmuoju pasirinkimu dažniausiai įvardintos universitetinės socialinių mokslų (16 %), sveikatos (14 %), verslo ir viešosios vadybos (13 %), informatikos (10 %), menų (9 %) studijų programos. Kolegijų atveju – prioritetinės yra verslo ir viešosios vadybos (26 %), sveikatos (22 %), inžinerijos (15 %) socialinių ir ugdymo mokslų (9 %) programos. Tuo tarpu, per 16 tūkst. asmenų, norinčių mokytis profesinėse mokymo įstaigose, dažniausiai rinkosi paslaugų asmenims (20 %), inžinerijos (19 %), sveikatos priežiūros (11 %) architektūros ir statybos bei verslo ir administravimo (po 9 %) sričių programas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis 2023 m. Lietuvoje daugiau nei 77 tūkst. asmenų (2,7 % nuo visų šalies gyventojų) gyvena absoliučiame skurde, o kas penktas gyventojas (daugiau nei 568 tūkst. asmenų arba 19,9 %) – susiduria su skurdo rizika. Lyginant su 2022 m. absoliutaus skurdo ir skurdo rizikos lygis sumažėjo 1 proc. punktu. Didžiausias skurdo rizikos lygis (2023 m. – 36,5 %) yra vyresnių nei 65 metų amžiaus senjorų grupėje, tuo tarpu skurdo rizikoje gyvena 17 % vaikų, o darbingo amžiaus suaugusiųjų (18-64 m.) grupėje – skursta 14,9 % asmenų. Didžiausias skurdo rizikos lygis yra Kelmės, Skuodo ir Biržų raj. savivaldybėse, tuo tarpu mažiausias – Vilniaus miesto, Neringos ir Vilniaus raj. savivaldybėse.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!