Lex Lietuva | Gegužės 22 - 26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Liepos 31 – rugpjūčio 4 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Su ekologiniais projektais pradėjusį dirbti Aplinkos ministerijos viceministrą Daną Augutį keičia Kęstutis Šetkus, kuris anksčiau yra buvęs Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir Lietuvos geologijos tarnybos vadovu. Lektoriumi Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus ir Utenos kolegijose dirbęs bei Sociologijos, inovacijų ir technologijų perdavimo magistro diplomus turintis K. Šetkus ministerijoje kuruos gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis.

Po NATO viršūnių susitikimo „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenys atkleidė, kad visi Vyriausybės kabineto nariai, išskyrus Krašto apsaugos ministrą A. Anušauską, kurį palankiai vertina 50 proc. respondentų, yra vertinami neigiamai. Daugiausiai nepalankių vertinimų susilaukė Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis (64,5 proc.) bei Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė (64,4 proc.). Tuo tarpu, antra palankiausiai vertinama – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė (25 proc.), trečia – premjerė I. Šimonytė (23,8 proc.), kuri kartu yra ir trečia nepalankiausiai vertinama kabineto narė (55,7 proc.). Bendras pasitikėjimas Vyriausybe liepos mėnesį buvo 17,5 proc. ir lyginant su gegužės mėnesio apklausos duomenimis dabar yra +5,7 proc. p. didesnis, o Vyriausybe nepasitiki 41,9 proc. gyventojų (gegužę tokių buvo 48,8 proc.).

Seimo naujienos

Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose prasidėjo pirmieji klausymai dėl mokesčių reformos. Plačias diskusijas sukėlę ir prieštaringas nuomones tiek pozicijoje, tiek opozicijoje išryškinę klausymai buvo lydimi ir neigiamos verslo atstovų reakcijos. Net 54 Lietuvoje veikiančios ir veiklą vykdančios asociacijos pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriuo išreiškė vieningą nepritarimą Finansų ministerijos siūlomiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, kadangi jais bloginama šalies verslo aplinka, kenkiama Lietuvos konkurencingumui ir skatinama šešėlinė ekonomika (su visu kreipimosi tekstu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą). Tokiai solidariai verslo pozicijai pritaria ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, kuri mokesčių reformos pakete įžvelgia kritikuotinų dalių, o silpniausiu reformos aspektu įvardina bandymą sulyginti individualia veikla besiverčiančius žmonės su samdomais darbuotojais.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę liepos mėnesio viduryje – daugiausia balsų (19,1 proc.) gautų Lietuvos socialdemokratų partija rodo „Vilmorus“ atlikta apklausa. Antroje vietoje (9,9 proc.) liktų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, treti su 7,8 proc. balsų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Toliau rikiuotųsi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (8,2 proc.), Liberalų sąjūdis (4,3 proc.), Darbo partija (3,2 proc.) ir Laisvės partija (2,7 proc.). Seimu Lietuvoje pasitiki 9,9 proc. gyventojų (+1,4 proc. p. lyginant su gegužės mėnesiu), o partijomis – 6,5 proc. Atitinkamai – Seimu nepasitiki 53 proc. gyventojų (buvo 60,5 proc.), o partijomis 55,9 proc. (buvo 59,2 proc.).

Prezidentūros naujienos

Po Vilniuje įvykusio NATO viršūnių susitikimo ženkliai išaugo teigiamas Prezidento Gitano Nausėdos vertinimas. 2023 m. liepos mėnesio duomenimis – Prezidentą palankiai vertina 68,8 proc. apklaustųjų (gegužės mėnesį buvo 59,6 proc.), o nepalankiai – 14 proc. (buvo 20,6 proc.). Taip pat, pasitikėjimas Prezidentūros institucija padidėjo nuo 35,2 proc. gegužę iki 48 proc. liepą.

2024 m. gegužės mėnesį vyksiančiuose Prezidento rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kels buvusio Sveikatos apsaugos ministras – Aurelijaus Verygos kandidatūrą.

G. Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius atskleidė, kad Prezidentas Seimo rudens sesijos metu ketina pasiūlyti dvi reikšmingas iniciatyvas. Sprendžiant maisto produktų įperkamumo problemą ir kovojant su skurdu Prezidentūra siūlys laikinas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas būtiniausiems maisto produktams. Taip pat, Prezidentūra ketina siūlyti įteisinti galimybę antros pakopos pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio jų sukauptų lėšų.

Kitos naujienos

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, jog 2023 m. I ketv. fiksuotą neigiamą 2,1 proc. realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį, II ketv. pakeitė lūkesčius ir prognozes viršijęs 2,8 proc. teigiamas realiojo BVP augimas. Vertindami tolesnes makroekonominės raidos trajektorijas ekonomistai nėra nusiteikę optimistiškai: tarptautinėse rinkose vis dar jaučiamas besitęsiančio karo Ukrainoje poveikis, Kinija paskelbė naujas ekonomikos skatinimo ambicijas, energetikos išteklių ir žaliavų rinkos vis dar dinamiškos. Taip pat išaugusios palūkanų normos užsienio rinkose gali neigiamai paveikti Lietuvos pramonės rezultatus ir prekių bei paslaugų eksporto santykius, be to dėl nepalankių orų Lietuvoje galimas mažesnis žemės ūkio produktų derlius. Tuo tarpu, optimizmo suteikia geri šalies vartotojų lūkesčiai, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojamos valstybės investicijos, mažėjanti infliacija ir augantys darbo užmokesčiai, kas didins gyventojų perkamąją galią ir per vidaus vartojimą leis pasiekti bent jau nuosaikų Lietuvos ekonomikos augimą. Panašias tendencijas išryškina ir Valstybės duomenų agentūros kas mėnesį skaičiuojamas bendras Lietuvos rinkos dalyvių pasitikėjimo šalies ekonomika rodiklis, kuris liepos mėnesį buvo neigiamas ir siekė 6,5 proc. Pesimistiškiausios nuotaikos vyrauja pramonės (-18,1 proc.) ir statybų (-9,2 proc.) sektoriuose. Tuo tarpu vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra arti neutralaus (-0,5 proc.), o prekybos bei paslaugų sektoriuose teigiamas (atitinkamai 3,5 ir 3,6 proc.). Be to, naujausi Eurostat 2023 m. birželio duomenys fiksuoja 6,9 proc. siekiantį bendrą nedarbo lygį visoje ES ir 7,5 proc. nedarbo lygį Lietuvoje (115 tūkst. asmenų). Didesnis nedarbo lygis už Lietuvą fiksuotas tik 3 ES valstybėse – Švedijoje (7,5 proc.), Graikijoje (11,1 proc.) ir Ispanijoje (11,7 proc.).


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.