Lex Lietuva | Rugpjūčio 12 – 16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugpjūčio 7 – 11 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Finansų ministerija siūlo įpareigoti civilinės atsakomybės draudimu apdrausti dalį paspirtukų vairuotojų. Jei būtų priimtas šis įstatymas, asmens turima iki šiol neprivaloma registruoti ir apdrausti mikromobilumo transporto priemonė, pvz. elektrinis paspirtukas, galintis važiuoti didesniu nei 25 km/h greičiu (arba jei jis sveria daugiau nei 25 kg ir įsibėgėja daugiau kaip 14 km/h), norėdamas dalyvauti eisme, turėtų būti apdraustas. Praktika būtų taikoma ir riedžiams.

Pasak Premjerės, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūloma šaukimo į kariuomenę pertvarka yra tarpinė reforma, siekiant visuotinio šaukimo. Naujausiuose siūlymuose numatyta, kad šiuo metu galiojanti 9 mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki 6 mėnesių; tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis; šaukiamojo amžiaus riba būtų paankstinta ir siektų 18–21 metus. KAM skelbia besitikinti, kad po pertvarkos 2030 metais aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas padidės iki maždaug 47 000 asmenų. 

Premjerė I. Šimonytė sako, kad jei Seime nebus pritarta Mokesčių reformai ir joje numatytam Vyriausybės suplanuotam individualios veiklos apmokestinimo didinimui, tuomet ir išlaidų didinimas biudžete bus labai ribotas, o mokesčių sistema ir toliau išliktų neteisinga. 54 verslo ir nevyriausybinės asociacijos bendru kreipimusi paragino valdžią nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos įspėjo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką. Tuo metu Premjerės teigimu, pakeistas individualios veiklos apmokestinimas eliminuotų didžiulius skirtumu tarp šia veikla užsiimančių žmonių ir dirbančių samdomą darbą. Įgyvendinant reformą individualią veiklą siūloma apmokestinti 20% GPM tarifu, jį didinant kasmet: 2024 m jis nekistų, 2025 m. – didėtų nuo 15% iki 17%, o nuo 2026 m. – iki 20%. Nuo 2025 metų tarifai visa apimtimi būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs ne mažiau kaip 3.000 Eur/mėn. arba 35.000 Eur per metus.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.