Rugpjūčio 21 – 25 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Mantas Adomėnas atsistatydino iš Užsienio reikalų ministerijos viceministro pareigų dėl vairavimo išgėrus. Viceministro kuruotus kultūrinės diplomatijos įgyvendinimo klausimus perims kiti viceministrai, todėl naujas viceministras nebus skiriamas.

Vyriausybė pritarė viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ steigimui, kuri nuo 2025–2026 mokslo metų priėmimą į darželius ir mokyklas vykdys per vieningą elektroninę sistemą.

Seimo naujienos

Lietuvos bankas (LB), atsakydamas į dviejų Seimo komitetų prašymus ir užduotus klausimus, atliko siūlomos mokesčių reformos vertinimą. LB konstatuoja, jog itin daug diskusijų keliantys siūlomi mokestiniai pakeitimai neturės didelės įtakos t.y. poveikis bus ribotas tvariam ekonomikos augimo potencialui, šalies tarptautiniam konkurencingumui ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui. Taip pat, reforma suteiks tik minimalų postūmį valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykio balansui, kuris Lietuvos atveju yra 10,6 proc. p. mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Dėl siūlomų mokesčių pakeitimų LB vertinimu realiojo BVP augimo tempas 2024-2028 m. (akumuliuotai) padidės 0,4 proc. p. Taip pat, teorine prasme, mokesčių reforma bent iš dalies padės padidinti pajamų apmokestinimo vertikalumą ir horizontalumą, tačiau to bus siekiama didesne individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimo našta, iš kurių surinktas biudžeto pajamas perkeliant į neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą. Vidutinių efektyviųjų tarifų skirtumas tarp pagal darbo sutartis ir individualia veikla dirbančių asmenų keistųsi nuo 16 proc. (2023 m.) iki 8 proc. (2026 m.), tačiau ar šis ir kiti mokestinės sistemos pakeitimai nedidins Lietuvai itin opios šešėlinės ekonomikos dydžio ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio problemos (lyginant su kaimyninėmis šalimis)  – LB nežino ir teigia, kad tai priklausys tik nuo dirbančiųjų ir verslininkų reakcijos į pokyčius. Skaičiuojama, kad dėl mokesčių reformos 2028 m. gyventojų disponuojamos pajamos būtų 1,3 proc. didesnės ir tai padidins vidaus vartojimą. Kaip bebūtų, šį efektą nuslopins dėl mokestinių pakeitimų išaugusį infliacija, kuri 2024-2028 m. laikotarpiu (akumuliuotai) dėl mokestinių pakeitimų išaugs 0,6 proc. p. Nekilnojamo turto mokesčio atveju – LB ekspertai fiksuoja padidėsiantį regresyvumą, kadangi mokestis taptų labiau visuotinis. Tai sudarys situacijas, kai mažos vertės pagrindinį būstą turintys asmenys apskritai pradės mokėti šį mokestį (vidutiniškai 16,5 Eur per metus), tuo tarpu turintiems prabangų būstą ir dar kitą papildomą investicinį nekilnojamąjį turtą – susidarys prielaidos mokėti mažesnę mokėtiną sumą negu yra dabar. Vienintelis vienareikšmiškai pozityviai vertinamas mokesčių reformos pasiūlymas yra susijęs su investicinės sąskaitos sukūrimu – tačiau vėl gi šio instrumento poveikis bus nedidelis ir nauda pasireikš per ilgesnį laikotarpį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią LB apžvalgą vertina kaip „pakankamai objektyviai apžvelgusią mokestinio paketo pasekmes mokesčių sistemai“. Tuo tarpu, valdančiosios koalicijos „Laisvės partijos“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas siūlo fokusuotis tik į Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, o kitus mokesčių sistemos pasiūlymus – palikti nuošalyje. Su tuo nesutinkanti G. Skaistė teigia, jog toliau planuoja laikytis griežtos pozicijos prieš įvairius mokesčių sistemos reformos pasiūlymus, jog siūlomas paketas nebūtų išbalansuotas.

Partijų naujienos

Antanas Kandrotas, plačiau žinomas pravarde Celofanas, teigia surinkęs 2 306 steigėjų parašus ir artimiausiu metu planuoja oficialiai įregistruoti naują politinę partiją „Mes Lietuva“. Rugpjūčio 15 d. vykusio partijos steigiamojo suvažiavimo metu A. Kandrotas buvo išrinktas pirmininku, o pati partija planuoja pasisakyti prieš Europos Sąjungos „primetamą politiką Lietuvai“, sieks saugoti tradicinės šeimos vertybes, tautinį identitetą, valstybės suverenumą bei kultūrą. Nors tiek partijos programa, tiek jos įstatai dar nėra vieši, būsimos partijos pirmininkas žada su šia politine jėga dalyvauti 2024 m. vyksiančiuose Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose bei bendradarbiauti su panašios krypties antisisteminėmis politinėmis jėgomis užsienyje, kaip „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir „Liaudies tarnai“ Latvijoje.

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos viduje planuoja steigti naują darinį – „Respublikonų bendriją“. Pagrindinis bendrijos siekis būtų puoselėti dešiniąsias idėjas, vertybinę politiką ir daryti įtaką vis liberalėjančiai partijos doktrinai. Iniciatoriai partijos viduje tikisi surinkti bent 100 palaikymo parašų, tuomet kreiptis į partijos tarybą ir šių metų rudenį bendriją įsteigti oficialiai.

Kitos naujienos

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rugsėjo 15 d. organizuos įspėjamąjį 2 valandų mokytojų streiką, o rugsėjo 29 d. – visos dienos streiką. Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, jog streikas yra organizuojamas dėl nepatenkinamų mokytojų darbo sąlygų ir per menkai didinamo darbo užmokesčio, tačiau neatmeta galimybės, jog radus kompromisą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – streikas būtų stabdomas. Tuo tarpu, ministras Gintautas Jakštas teigia, jog dėl streiko pralaimėtų visos pusės ir neplanuoja keisti esamų planų 2024 m. sausio ir rugsėjo mėnesiais padidinti atlyginimus mokytojams, pasiekiant 130 proc. vidutinio šalies užmokesčio lygį.

Naujienų portalas „Delfi“ paskelbė kasmetinį Lietuvos įtakingiausių politikų sąrašą. Elito atstovų nuomone įtakingiausio politiko titulas atiteko Vyriausybės vadovei – Ingridai Šimonytei. Antroje vietoje – prezidentas Gitanas Nausėda, trečias – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ketvirta – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o penktoje – profesorius Vytautas Landsbergis. Toliau sąraše rikiuojasi kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Aštuntoje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, devintas – ekspremjeras Saulius Skvernelis, o dešimtoje – socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Visuomenės nuomonė apie politikų įtakos pozicijas šiek tiek varijuoja, tačiau pirmajame dešimtuke sutinkamos visos tos pačios įtakingiausiųjų politikų pavardės kaip ir elito vertinime.

Valstybės duomenų agentūra informuoja, jog vidutinis bruto darbo užmokestis („ant popieriaus“) Lietuvoje peržengė simbolinę 2 000 eurų ribą (vidutinis neto atlyginimas „į rankas“ šalyje dabar sudaro 1 241 eurus).