Balandžio 17 - 21 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Ketvirtadienį prasidėjo balsavimas antrajame Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų ture, kuriame dalyvauja du kandidatai: Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Preliminarus rinkimų nugalėtojas turėtų paaiškėti balandžio 22 d., o galutinis rezultatas bus paskelbtas iki gegužės 2 d. Naujasis partijos pirmininkas darbą turėtų pradėti gegužės 6 d. per kasmetinį Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimą.

Teisėkūros naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą ir siūlomais pakeitimais ragina visiškai atsisakyti vidaus sandorių. Pagal dabar priimtą įstatymo redakcija, sudaryti vidaus sandorius galimybę turi išimtinai tik savivaldybės ir jų valdomos įmonės. Prezidentės teigimu, tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams bei palieka atvirą landą korupcijai savivaldoje. Prezidentė vetuodama šį įstatymą ir lydinčiuosius teisės aktus nesiūlo keisti jokių kitų nuostatų, tik susijusias su vidaus sandoriais. Įstatymo įsigaliojimo data, kaip ir anksčiau numatyta, išliktų šių metų liepos 1 d. Šis klausimas bus pateiktas Seimui svarstyti jau kitą savaitę. Jei Seimas nesutiktų su Prezidentės pozicija, atmesti šį veto reikėtų daugiau negu pusės visų Seimo narių balsų.

Vyriausybė pritarė Trišalėje taryboje aptartoms ir patvirtintoms Darbo kodekso pataisoms ir perdavė šį įstatymą svarstyti Seimui. Tikimasi, kad Darbo kodekso įstatymo projektui ir kitiems lydintiesiems teisės aktams Seime bus pritarta ir įstatymai įsigalios jau šių metų liepos 1 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ne kartą yra minėjęs, jog sieks, kad Trišalėje taryboje suderinti teisės aktų projektai daugiau nebūtų koreguojami Seime. Visi papildomi pasiūlymai turėtų būti atmesti valdančiosios koalicijos balsų dauguma.

Antradienį Parlamento nariai pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvadai. Už šį Seimo nutarimą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 16 Seimo narių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako teigimu, parlamentinio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius M. Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš Lietuvos interesus energetinio saugumo srityje. Taip pat teigiama, kad M. Basčio vaidmuo buvo ne vienkartinis, jis buvo sisteminis. Seimas toliau tęs pradėtą apkaltos procedūra Seimo nariui M. Basčiui.

Seimas priėmė rezoliuciją, kuria patenkino generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. Už šį Seimo nutarimą balsavo 109 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Šį sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas ir į Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn pažymą. E. Pašilio teigimu ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vienu iš vadovų, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota Liberalų sąjūdžio partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei jo rinkimų kampanija

Vyriausybės naujienos

Antradienį Seimui Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė 2016 m. Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą. Vis dėlto, pristatyme daugiau buvo daugiau kalbėta apie problemas ir Vyriausybės planus artimiausiu metu, o ne atsiskaitoma už buvusios Vyriausybės veiklos rezultatus. Premjero teigimu, viena didžiausiu problemų Lietuvoje yra skurdas ir socialinė atskirtis. Nemažiau svarbu aukštas smurto ir patyčių lygis. S. Skvernelio teigimu, ne visi rodikliai prastėja – nuo 2011 metų nuosekliai mažėja gyventojų nedarbas ir auga užimtumo lygis, užimtumo rodiklis jau yra šiek tiek didesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. Pasak Ministro Pirmininko, artimiausiu metu planuojama spręsti socialinių įmonių veiklos problemas, siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, pasinaudoti socialinės įmonės statuso suteikiamomis lengvatomis. Tarp svarbių darbų S. Skvernelis taip pat akcentavo Darbo kodekso pataisas, kuriomis sudaromos sąlygos įtvirtinti lanksčius darbo santykius išlaikant darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, išmokos vaikui įteisinimą, mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos įgyvendinimą, klasės krepšelio įtvirtinimą, mokytojų darbo sąlygų gerinimą, nacionalinio saugumo klausimus ir kita. Premjeras vieną iš svarbiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinių tikslų paminėjo energijos vartojimo efektyvumo didinimą, prioritetiniu įvardijamą išmaniosios apskaitos ir energijos suvartojimo valdymo sistemų diegimą. Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui pristačius Vyriausybės ataskaitą toliau ją svarstys Seimo komitetai. Balandžio 27 d. Seimo posėdyje numatoma surengti specialią diskusiją, kurios pabaigoje, kaip įtvirtinta Seimo statute, Seimas gali priimti rezoliuciją.

Kitos naujienos

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog Seimo nariai Andrius Kubilius ir Ramūnas Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. A. Kubilius pavėluotai papildė deklaraciją dėl automobilio nuomos iš UAB Alkesta, tuo tarpu R. Karbauskis pavėluotai deklaravo, jog 2005 m. iš Ispanijoje veikiančio „Banco Popular Espanol“ namo statybai iki pasiskolino 770000 eurų bei, kad jo žmona vadovauja Ispanijos įmonei „Corporation Mobiliaria del Baltico“, o praėjusių metų gruodį iš šios įmonės ji įsigijo automobilį.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (63,7 mln. eurų) daugiau nei buvo planuota, o valstybės biudžetas – 2,1 proc. (31,2 mln. eurų) daugiau nei planuota. Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio – kovo mėnesių pajamos – 1,9 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto – 1,5 mlrd. eurų. Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio – 857,6 mln. eurų. Už visas akcizines prekes per tris mėnesius gauta 343 mln. eurų. Pelno mokesčio įplaukos sudarė 112,7 mln. eurų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus pirmąjį ketvirtį sudarė 340,9 mln. eurų, ir buvo 5,8 proc. didesnės nei prognozuota.