Lex Lietuva | Gegužės 22 - 26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė informavo apie esminius 2024 m. valstybės biudžeto planavimo pokyčius ir principus. Premjerės vertinimu ekonominė realybė, geopolitinė situacija ir tarptautinė pinigų politika nėra perdėtai optimistinės, todėl biudžetas bus saikingas ir atitiks realias valstybes galimybes. Lietuva stengsis mažiau skolintis dėl rinkoje labai pabrangusių skolos aptarnavimo išlaidų, o be to – pasibaigė pastaruosius metus tą daryti įgalinusios Europos Sąjungos taikytos lankstesnės išlygos biudžeto deficito reikalavimams. I. Šimonytė taip pat įžvelgia didelio apetito ir drąsių pasiūlymų rizikas dėl 2024 m. vykstančių Seimo ir prezidento rinkimų. Premjerė sieks, kad kitų metų valstybės biudžetas Seime būtų priimtas anksčiau nei įprasta – nelaukiant gruodžio vidurio.

Vyriausybė patvirtino Seimo rudens sesijai siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąrašą, kuriame iš viso yra 82 teisėkūros iniciatyvos. Iš šio sąrašo Seime jau yra įregistruoti 27 įstatymų projektai (arba jų paketai), o 55 iniciatyvos dar yra rengiamos ir bus teikiamos vėliau rudenį. Vyriausybė didžiausią dėmesį skirs 2024 m. valstybės biudžetui ir mokesčių reformai. Taip pat, bus svarstomi trimečio biudžeto sistemos efektyvinimo, kultūros vertybių apsaugos, elektroninių pinigų įstaigų reguliavimo, miškų politikos, pavežėjimo paslaugų, automobilių taršos kontrolės, pieno kainodaros, statybos leidimų, miškų politikos, atliekų tvarkymo, tabako ir alkoholio kontrolės, nelegalaus darbo, pensijų sistemos, 5G plėtros, bausmių vykdymo sistemos, privalomosios pradinės karo tarnybos bei kiti klausimai.

Seimo naujienos

Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai Seime surengė bendrus klausymus apie mokesčių reformą ir Lietuvos banko parengtą išvadą jai. Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas akcentavo, jog reformos poveikis valstybės biudžetui bus menkas, o pati reforma tik dalinai atsižvelgia į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, todėl neišvengiamai būsimoms vyriausybėms teks grįžti prie šių klausimų sprendimo. Klausymuose dalyvavę kviestiniai ekonomistai (N. Mačiulis, K. Lisauskas, R. Kuodis, I. Genytė-Pikčienė, J. Navickė) neturėjo vieningo sutarimo, pastebėjo skirtingus tobulintinus reformos aspektus ir svarstė, ar pasirinktos priemonės padės pasiekti pagrindines apmokestinimo logikai keliamas sąlygas, kaip neutralumas, teisingumas, lygybė, aiškumas, administravimo veiksmingumas.

Valdančiojoje koalicijoje esančių Laisvės bei Liberalų sąjūdžio frakcijų seniūnai Vytautas Mitalas ir Eugenijus Gentvilas pabrėžia, jog betarpiškai negalės palaikyti konservatorių siūlomos mokesčių reformos, kadangi ja įgyvendinamos socialdemokratinė politika ir yra kėsinimąsi į liberalias idėjas bei privačią iniciatyvą. Tuo tarpu, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vienas iš lyderių, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas teigia, jog bandys ieškoti kompromisų su koalicijos partneriais, o jeigu sutarimas nebus rastas – mokesčių reforma gali būti ir nepriimta bei neįžvelgia rizikų, jog dėl mokesčių reformos galėtų sugriūti valdančioji koalicija. Tuo tarpu, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, po koalicinės tarybos posėdžio informavo, kad mokesčių reforma bus svarstoma etapais, atsiejant ją nuo biudžeto klausimų, neskubant ir nekeliant tikslo jos priimti dar šiais metais. Kita vertus, Ministrė pirmininkė I. Šimonytė į tokius koalicijos partnerių pareiškimus atsakė teiginiu, jog nepalaikius biudžeto įplaukas didinančių mokesčių reformos dalių, nebus palaikymo ir tiems siūlymams, kurie siektų padidinti biudžeto išlaidas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė planuoja daugiausiai dėmesio skirti nekilnojamo turto mokesčio klausimui, o sudėtingiausius gyventojų pajamų mokesčių klausimus atskirti nuo viso paketo ir juos svarstyti paraleliai. Prezidentas Gitanas Nausėda mokesčių reformos pakete įžvelgia vidurinę klasę silpninančių pasiūlymų, kurių palaikyti negalės, ir mano, kad reformos svarstymas etapais yra vienintelė įmanoma išeitis, norint jog mokesčių reforma nebūtų pasmerkta žlugti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, jog pačioje Seimo rudens sesijos pradžioje jo vadovaujama partija sieks suvienyti Seimo opozicines jėgas ir inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą ministre pirmininke ir visa Vyriausybe.

Prezidentūros naujienos

Prezidentas Seimo rudens sesijos metu siūlys sugrąžinti seniau Lietuvoje galiojusią „šeimos mokesčio lengvatą“, kuri leistų vaikų turintiems dirbantiems asmenims taikyti proporcingai didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė skeptiškai vertina tokį pasiūlymą, kadangi Prezidentūros planuojama siūlyti NPD lengvata jau anksčiau buvo pakeista į šiuo metu galiojančią „vaiko pinigų“ sistemą.

Kitos naujienos

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos sumokėjo per 56 mln. eurų pirmųjų laikinojo solidarumo mokesčio įmokų. Lietuvos banko atnaujintais skaičiavimais iš šio mokesčio per artimiausius dvejus metus bus surinkta apie 440 mln. Eur ir jie bus panaudoti nacionalinio saugumo projektams įgyvendinti.

„Delfi“ užsakymu atlikta 999 ekspertų apklausa įtakingiausiais valstybės tarnautojais įvardino Valstybės saugumo departamento vadovą Darių Jauniškį, generalinę prokurorę Nidą Grunskienę ir policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą. Toliau rikiuojasi Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Dešimtuką užbaigia Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris ir užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.