Lex Lietuva | Balandžio 8 – 12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugsėjo 4 – 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Rugsėjo 10 d., sekmadienį, Seimas rinksis į VII (rudens) sesiją, kurios metu planuojama surengti bent 45 plenarinius posėdžius. Pirmajame posėdyje bus pateiktas sesijos darbų programos projektas, o Seimo frakcijos apžvelgs savo svarbiausius siūlomus sesijos projektus. Seimo sesijos darbotvarkės projekte iš viso numatyta pateikti bent 643 pasiūlymus keisti įvairius įstatymus (iš kurių 468 jau registruoti Seime, o 175 – dar yra ruošiami). Prezidentas teiks 12, o Vyriausybė – 82 teisėkūros iniciatyvas ar įstatymų paketus (reformas). Rudenį aktyviausios bus Seimo opozicinės frakcijos – Demokratai „Vardan Lietuvos“ planuoja siūlyti 34 teisėkūros iniciatyvas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 31, Socialdemokratai – 25. Valdančiosios Laisvės bei Liberalų sąjūdžio frakcijos atitinkamai siūlys po 26 ir 17 teisėkūros inciatyvų, konservatorių frakcija – 8, o mišri Seimo narių grupė – teiks 21 inciatyvą, tuo tarpu Darbo partija – suplanavusi 6 teisėkūros inciatyvas.

Po įvykusio Seimo valdybos ir aukščiausių valstybės vadovų susitikimo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, jog artimiausi Seimo sesijos ir kitų metu biudžeto prioritetai bus sutelkti ties gynybos, saugumo, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos klausimais. Kartu, Seimo vadovė dar kartą patvirtino, kad skubos priimti mokesčių reformos nebus, o svarstymai gali tęstis ir 2024 m. pavasario Seimo sesijos metu. Prezidentas Gitanas Nausėda socialinės politikos ir nacionalinio saugumo temas taip pat laiko svarbiausiomis ir siūlo tiek Vyriausybei, tiek Seimui fokusuotis tik į šiuos tikslinius prioritetus. Tuo tarpu, premjerė Ingrida Šimonytė, teigia, jog kitų metų valstybės biudžete neturėtų būti jokių nenumatytų išlaidų, kadangi kitaip kiltų iššūkių užtikrinti biudžeto deficito išlaikymą žemiau 3 proc. ribos.

Raseinių-Kėdainių vienmandatės apygardos antrajame ture rugsėjo 17 d. varžysis buvęs Raseinių rajono meras, konservatorius Andrius Bautronis (surinko 30,46 proc. balsų) ir dabartinis Raseinių rajono vicemeras, socialdemokratas Matas Skamarakas (20,41 proc. balsų). Balsuoti atėjo 29,65 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų.

Vyriausybės naujienos

Aplinkos ministerijos kanclerę Sigitą Vasiljevaitę keičia Laura Masiliauskaitė, kuri yra baigusi aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos magistrantūros studijas Londono ekonomikos ir politikos mokykloje bei turi patirties nevyriausybiniame sektoriuje ir yra kelerius metus dirbusi aplinkos ministro patarėja.

Kitos naujienos

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu infliacija ir augančios palūkanų normos slopino Lietuvos vidaus ir užsienio paklausą, todėl 2023 m. realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 1,4 proc. Tuo tarpu, 2024 m. dėl atsigaunančio vartojimo ir didesnių viešųjų investicijų srautų – realusis BVP augs 2,9 proc., o 2025-2028 m. laikotarpiu TVF prognozuoja po 2,1-2,7 proc. siekiantį BVP augimą. TVF Lietuvai rekomenduoja laikytis infliaciją mažinančios fiskalinės drausmės, išlaikyti žemą biudžeto deficito lygį, spręsti aukštų palūkanų normų ir rinkų pažeidžiamumo keliamas rizikas, bei įgyvendinti struktūrines reformas švietimo ir sveikatos srityse.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.