Rugsėjo 11 – 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas VII-osios rudens sesijos metu didžiausią dėmesį sutelks į 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektus. Taip pat, bus vertinami skirtingi parlamentarų pasiūlymai mokesčių reformai, tobulinama šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarka, bandoma įteisinti civilinės sąjungos institutą, tvarkoma migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistema, sprendžiami mokyklų tinklo ir finansavimo kriterijų klausimai, tęsiamas valstybės tarnybos reformos II etapas, tobulinamas antstolių ir notarų veiklos reglamentavimas, vykdoma teritorinių ligonių kasų konsolidacija bei efektyvinama Privalomojo sveikatos draudimo fondo veikla. Be to, bus siūloma rezervuoti didelius valstybinius žemės sklypus ir įtvirtinti stambaus projekto kriterijus, kurie būtų naudingi naujoms gamybinėms investicijoms pritraukti, skaidrinami pavežėjimo paslaugų ir nelegalaus darbo sektoriai, sprendžiami finansinės paramos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms klausimai, stiprinamos atliekų ir miškų tvarkymo sistemos, garantuojama nepilnamečių teisinė apsauga, svarstoma pensinio pobūdžio išmokų sistemos pertvarka. Galutinę Seimo rudens sesijos darbotvarkę numatoma patvirtinti kitą savaitę.

Seimo nariai pabrėžia skirtingus rudens sesijos prioritetus: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys  A. Butkevičius svarbiausiu darbu laiko mokesčių reformos priėmimą, Laisvės partijos frakcijos seniūnas V. Mitalas – Civilinės sąjungos įstatymą. Tuo tarpu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės G. Burokienė ir A. Norkienė siūlys steigti nepriklausomą maisto kainų tarybą, plės viešojo transporto lengvatas gaunančių asmenų ratą, kurs seksualinių nusikaltėlių registrą. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija rudens sesijos metu siūlys atsisakyti 2 GW ribojimo komercinėms saulės elektrinėms, sieks grąžinti galimybę įsigyti alkoholinius gėrimus nuo 18 metų bei gins savarankiškai dirbančiuosius nuo aukštesnio apmokestinimo.

Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos po trejų metų pertraukos vėl bus atsižvelgiama į asmenims priklausančio turto kiekį skiriant piniginę socialinę paramą (pašalpas, kompensacijas už vandenį, šilumą).

Seimas pradėjo neformalias diskusijas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“. Iš viso iki 2023 m. gruodžio mėnesio bus surengta 13 viešų diskusijų, skirtų aptarti atskiras strategijos temas.

Surinkus 36 Seimo narių parašus, Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui bus inicijuota apkaltos procedūra dėl antisemitinio pobūdžio pasisakymų.

Vyriausybės naujienos

Finansų ministerijos naujausios ekonominės raidos prognozės rodo, jog Lietuvos realusis BVP 2023 m. smuks 0,4 proc., o 2024 m. numatomas 1,7 proc. siekiantis augimas. Vidutinė metinė infliacija 2023 m. sudarys 9 proc., o 2024-2025 m. ženkliai sumažės iki 2-2,9 proc. Vidutinis darbo užmokestis šiemet bendrai augs 12,1 proc., o vėliau – po 5-6,5 proc. kasmet. Nedarbo lygis 2023 m. sieks 6,9 proc. ir palaipsniui iki 2026 m. mažės iki 6,3 proc. Remiantis šiomis ir kitomis makroekonominėmis prielaidomis bus rengiamas 2024 m. valstybės biudžetas.

Šeštą kartą patvirtintas 2024-2025 m. atviros Vyriausybės planas, pagal kurį per artimiausius kelerius metus numatoma išgryninti Vyriausybės lygmens teisėkūros proceso eigą, bus sukurta bendra teisėkūros stebėsenos sistema, tai pat bus formuojamas į klientą orientuotas dialogo principas ir vystomas bendrakūrybos procesas.

Kitos naujienos

Transparency International Lietuvos skyrius (TILS) suskaičiavo, jog 2023 m. Seimo pavasario sesijos metu 65 Seimo nariai (iš 141) deklaravo apie 693 įvykusius susitikimus su įvairiomis interesų grupėmis. Valdančiojoje koalicijoje esančios partijos buvo bene 4 kartus aktyvesnės nei opozicinės (atitinkamai 516 ir 140 susitikimų). Daugiausiai susitikimų (185) vyko su verslininkais ir verslo asociacijoms, 169 susitikimai vyko su nevyriausybinėmis ir ne pelno siekiančiomis organizacijomis, 147 – su švietimo ir mokslo atstovais, o 145 – su medicinos, meno, sporto ir kitų interesų grupių atstovais. Daugiausiai susitikimų deklaravę Seimo nariai: Jurgita Šiugždinienė (46 susitikimai), Simonas Gentvilas (42), Monika Navickienė (41), Aušrinė Armonaitė (39), Viktorija Čmilytė-Nielsen (36). Prievolė politikams deklaruoti apie jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra įtvirtinta įstatyme, o pastarųjų kelerių metų duomenys rodo, jog parlamentarai per sesiją deklaruoja vidutiniškai apie 664 įvykusius susitikimus su interesų grupėmis.

„Sodros“ vadovo konkursą penkerių metų kadencijai iš 17 dalyvavusių kandidatų laimėjo Kęstutis Čereška, kuris pastaruosius tris dešimtmečius dirbo tarptautinėje farmacijos ir biotechnologijų įmonėje GlaxoSmithKline.

Konsoliduojamos Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinio direktoriumi ir valdybos pirmininku tapo Dainius Vilčinskas, kuris pastaraisiais metais buvo Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) vadovu ir yra sukaupęs 20 metų patirties bankiniame sektoriuje.

Baigtas Nemuno TEN-T laivybos kelio modernizacijos projektas, kuris įgalins verslą vykdyti krovininę ir keleivinę laivybą nuo Kauno link Kuršių marių ir Baltijos jūros.