Rugsėjo 25 – 29 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seime prisiekęs Matas Skamarakas dirbs Lietuvos socialdemokratų frakcijoje ir bus Užsienio reikalų komiteto narys.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė informavo, jog valdančioji koalicija nusprendė iki Seimo pavasario sesijos atidėti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų svarstymą ir šią sesiją koncentruosis į nekilnojamo turto, pridėtinės vertės bei pelno mokesčių pakeitimus.

Vyriausybės naujienos

Švietimo, mokslo ir sporto paskelbė, jog su keturiomis (iš penkių) švietimo srities profesinėmis sąjungomis pavyko rasti sprendimus dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Tuo tarpu, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas kelia aukštesnius reikalavimus mokytojų atlyginimų didinimui, todėl apie 3000 mokytojų iš 185 švietimo įstaigų rugsėjo 29 d. pradeda neterminuotą streiką ir artimiausią mėnesį planuoja inicijuoti įvairias protesto akcijas.

Kitos naujienos

Spalio 3 d. jau trečią kartą vyksiančiame LRT generalinio direktoriaus konkurse varžysis trys kandidatai: dabartinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Vilniaus Universiteto docentas Mantas Martišius ir beveik dešimtmetį LRT dirbęs Aldaras Stonys. Konkurse nebedalyvaus komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas, kuris prieš tai vykusiose rinkimuose surinkdavo po vienodą LRT Tarybos balsų skaičių su perrinkimo siekiančia M. Garbačiauskaite-Budriene.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška paskelbė kandidatuosiantis 2024 m. pavasarį vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.

Lietuvos bankas optimistiškiau įvertino Lietuvos makroekonomines perspektyvas – realusis šalies BVP 2023 m. mažės 0,6 proc. (birželį buvo -1,3 proc.), tačiau ekonominis aktyvumas tebėra prislopęs. Augimą riboja prastėjanti išorės aplinka, pabrangęs skolinimasis ir susitraukęs gyventojų vartojimas. Nepaisant to, infliacija mažėja, gyventojų pajamos auga sparčiau nei kainos, o įmonės nesitiki ilgalaikio sąstingio ir išlaiko turimus darbuotojus bei kelia jų darbo užmokesčius. 

Nepaisant to, kad Lietuva pagal skaitmeninių viešųjų paslaugų aspektą iš 27 Europos Sąjungos valstybių užima 10 vietą, Valstybės kontrolė atlikusi 2022 m. šalies institucijų teikiamų e.paslaugų auditą, nustatė, jog 2022 m. 61,5 proc. Elektroniniuose valdžios vartuose esančiomis paslaugomis nebuvo pasinaudota išvis (arba vos iki 10 kartų). Taip pat, konstatavo, jog mažiau nei pusė institucijų visas savo administracines paslaugas teikia skaitmeniniu būdu, o 85 proc. institucijų neatlieka e.paslaugų tinkamumo naudotojams ir kokybės tobulinimo procesų bei nustatė, jog vėluoja daugiau nei pusė 2014-2020 m. suplanuotų pažangių e.paslaugų sukūrimo projektai. Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurios bus svarbios įgyvendinant 2021-2030 m. valstybės skaitmenizavimo projektus, kuriems yra iš viso skirta 238 mln. eurų.