Spalio 16 – 20 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Šią savaitę Seimo nariai registravo 14 pasiūlymų 2024 m. biudžeto projektui. Siūloma padidinti viešojo sektoriaus psichologų pareiginės algos koeficientus, indeksuoti teismo psichiatrinių ekspertizių civilinėse bylose įkainius bei skirti papildomas lėšas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento administracinėms funkcijoms vykdyti. Taip pat siūloma skirti papildomas lėšas Policijos pareigūnų butpinigiams ir darbo užmokesčiui, trūkstamų ugniagesių gelbėtojų etatų finansavimui, neformalaus vaikų švietimo krepšeliui ir priskirti papildomus finansavimo šaltinius Kelių priežiūros ir plėtros programai. Be to, pateikti siūlymai skirti didesnį finansavimą Mažeikių sporto ir pramogų centrui, Lazdijų sporto centro salės, Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų, Jonavos aplinkkelio, Raseinių rajono švietimo, edukacijos, sporto ir užimtumo reikmių statybos projektams.

Seimo Europos reikalų komitete vyko 2023-2024 m. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo priemonių plano aptarimas. Komitetas, pastebintis eilę metų vis besikartojančias Tarybos rekomendacijas, nusprendė rekomenduoti Vyriausybei atlikti tarpinį reformų ir pasiekimų vertinimą bei esant poreikiui sudaryti konkrečius veiksmų planus, ypač sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Kartu, Europos reikalų komitetas siūlo Vyriausybei spartinti žaliosios transformacijos (atsinaujinančių energijos išteklių, darnaus transporto ir energetinio efektyvumo) priemonių įgyvendinimo tempą. Galiausiai, greičiau ir kokybiškiau įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytas reformas ir investicijas, jog būtų išvengta su rodiklių nepasiekimu susijusių finansinių rizikų.

Kilus plačioms diskusijoms viešojoje erdvėje ir Seimo nariams registravus dar penkis papildomus pasiūlymus, iš kitos savaitės Seimo plenarinio posėdžio (ketvirtadienio) darbotvarkės buvo išbrauktas planuotas balsavimas dėl Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo priėmimo.

Vyriausybės naujienos

Inovacijų ir skaitmeninės politikos sritis Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje kuravusią viceministrę Eglę Markevičiūtę pareigose keičia dabartinė ministrės patarėja Neringa Morozaitė-Rasmussen. 

Kitos naujienos

Naujausios „Delfi“ užsakymu atliktos politinių reitingų apklausos rodo sumenkusį gyventojų palaikymą partijoms. Socialdemokratų partija išlieka apklausų lydere ir Seimo rinkimuose už ją balsuotų 13,5 proc. gyventojų (liepą buvo 13,3 proc.). Antroje vietoje liktų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 9,1 proc. balsų (liepą – 11,8 proc.). Treti – Liberalų sąjūdis su 7,5 proc. (7,3 proc.), ketvirti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 5,6 proc. balsų (buvo 8,2 proc.). Penkti liktų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 5,3 proc. balsais (liepą – 8,4 proc.), o kitos partijos neperkoptų 5 proc. rinkiminio barjero. Nors Vyriausybės veiklą greičiau neigiamai įvertino 67 proc. respondentų, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė 10,9 proc. respondentų buvo įvardinta kaip pati tinkamiausia politikė užimti Ministro pirmininko postą. Tuo tarpu, antra geriausia premjerė 6,8 proc. apklaustųjų nuomone – Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Prezidentinių rinkimų apklausų ryškiu lyderiu išlieka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (23,2 proc. apklaustųjų palaikymas), antroje vietoje liktų advokatas Ignas Vėgėlė (8,5 proc.). Tuo tarpu, į trečią poziciją pakilo V. Blinkevičiūtė (8,3 proc.), ketvirta liktų – I. Šimonytė (6,6 proc.), o penktoje pozicijoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (4,2 proc.).

Pilnu pajėgumu pradėjo veikti 200 MW galios keturių baterijų parkų ekosistema. Esant elektros energijos tiekimo trikdžiams ši sistema iki 1 valandos sugebėtų užtikrinti nepertraukiamą Lietuvos energetikos sistemos veikimą – to pakaktų iki kol pradės veikti kiti energijos gamybos pajėgumai (pavyzdžiui, Kruonio hidro akumuliacinė elektrinė). Šie parkai leis užtikrinti atsijungimą nuo BRELL energetikos žiedo ir garantuos Lietuvos energetinį saugumą iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį. Vėliau šie baterijų parkai bus panaudoti, balansuojant elektros energiją pagamintą iš atsinaujinančių išteklių.