Balandžio 24 - 28 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Ketvirtadienį, Liberalų sąjūdis pašalino iš partijos Šarūną Gustainį, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ byloje. Jau anksčiau partijos narys Eugenijus Gentvilas yra minėjęs, kad partija turi įtarimų, jog Š. Gustainio registruotos Vartojimo kredito įstatymo pataisos gali būti naudingos „MG Baltic“ koncernui. Neatmetama galimybė, jog pasitvirtinus prokurorų įtarimams, dėl Š. Gustainio teiktų įstatymų pataisų, tai gali tapti pretekstu pareikšti įtarimus prekyba poveikiu ne tik pačiam politikui, bet ir visai politinei partijai. Prokurorams įtarimus kelia ir Š. Gustainio įsteigta viešoji įstaiga „Taikomosios politikos institutas“, kuri yra gavusi neadekvačiai dideles paramos sumas iš juridinių asmenų, tarp kurių didžiausi rėmėjai „MG Baltic“ įmonės. Vis dėlto, teisėsaugai pradėjus domėtis šia įstaiga, „Taikomosios politikos institutas“ buvo uždarytas. Iki šiol, Vilniaus miesto taryboje dirbęs Š. Gustainis pranešė, kad atsisako ir Tarybos nario mandato.

Prokurorai taip pat oficialiai pareiškė įtarimus kitam liberalui Gintarui Steponavičiui, kartu Liberalų sąjūdžio valdyba jam pasiūlė nedelsiant pasitraukti iš partijos ir užimamų politinių pareigų. Prokuroro kreipimesi nurodomi G. Steponavičiaus konkretūs susitikimai su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir jų susitarimai dėl lėšų pervedimų G. Steponavičiaus paramos fondui bei „Laisvės studijų centrui". Gauti pinigai buvo panaudoti padengiant Liberalų sąjūdžio įsiskolinimus Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimui ir G. Steponavičiaus žinomumo didinimui. Iš viso, per pastaruosius 8 metus, „MG Baltic“ įmonės G. Steponavičiaus fondą parėmė daugiau 30 tūkst. eurų. Panašia suma buvo paremtas ir „Laisvės studijų centras“. Šioje, E. Masiulio ir „MG Baltic“ byla vadinamoje byloje kol kas figuruoja 7 asmenys: įtariamieji, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis, buvęs partijos vicepirmininkas G. Steponavičius, „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, pats „MG Baltic“ koncernas, buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas V. Gapšys bei specialieji liudytojai, „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis ir buvęs Liberalų sąjūdžio narys Š. Gustainis.

Savaitgalį baigėsi antrasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų turas. Preliminariais duomenimis šiuos rinkimus laimėjo Gintautas Paluckas. Vilniaus miesto vicemeras surinko 5190 balsų, o jo konkurentas Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius surinko 4781. Galutiniai rinkimų rezultatai bus paskelbti iki gegužės 2 d. Savo darbą naujasis partijos pirmininkas pradės gegužės 6 d. per LSDP XXXV suvažiavimą.

Sekmadienį trijose Lietuvos apygardose vyko pirmojo turo rinkimai į laisvas vietas Seime ir Savivaldybių tarybose. Anykščių – Panevėžio vienmandatėje apygardoje, vietoje pasitraukusios parlamentarės Gretos Kildišienės, kandidatavo 11 kandidatų. Į antrąjį turą čia pateko Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narys Antanas Baura, surinkęs 32,7 % balsų ir Lietuvos centro partijos iškeltas kandidatas Kristupas Krivickas, surinkęs 18,14%. Jonavos ir Šakių rajonuose vyko mero rinkimai. Šakių rajone į antrąjį mero rinkimų turą pateko Lietuvos centro partijos kandidatas Vidas Cikana ir konservatorius Edgaras Pilypaitis, surinkę atitinkamai 36% ir 33% balsų. Jonavos rajone į antrąjį turą pateko socialdemokratas Eugenijus Sabutis, surinkęs 61% balsų ir liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Osauskas, surinkęs 16% balsų. Rinkėjų aktyvumas Jonavoje buvo itin mažas (vos 26,7%), todėl pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, socialdemokratui E. Sabučiui pergalei užsitikrinti gautų balsų neužteko.

Teisėkūros naujienos

Seime pradėtas pakartotinai svarstyti Prezidentės vetuotas Viešųjų pirkimų įstatymas ir lydintieji teisės aktai. Prezidentė Seimui siūlo atsisakyti vidaus sandorių išimties taikymo savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Gražintas įstatymas svarstomas Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę grįš jau ateinančią savaitę. Antradienį planuojamas šio įstatymo priėmimas.

Seimas priėmė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įpareigoti visus viešųjų pirkimų komisijų narius, asmenis, vadovo paskirtus atlikti supaprastintus pirkimus, ir ekspertus deklaruoti jų privačius interesus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Šie asmenys privačių interesų deklaraciją turės pateikti elektroninėmis priemonėmis iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Nepateikę privačių interesų deklaracijos jie neturės teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turės būti atšaukti iš atitinkamų pareigų. Pagal priimtus pakeitimus deklaruoti privačius interesus taip pat privalės akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teisė priklauso valstybei ir savivaldybei, stebėtojų tarybų valdybų nariai, valstybės ir savivaldybės įmonių valdybos nariai. Šių deklaracijų duomenys bus skelbiami viešai.

Ateinančią savaitę Seime, plenarinių posėdžių metu, numatyta svarstyti nemažai svarbių klausimų. Antradienį planuojama priimti Prezidentės vetuotą Viešųjų pirkimų įstatymą ir lydinčiuosius teisės aktus. Taip pat numatyta pateikti svarstymui Trišalėje taryboje derintą Darbo kodeksą ir lydinčiuosius teisės aktus. Ketvirtadienį planuojama priimti naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą, kuriuo siekiama sugriežtinti lobistinę veiklą ir praplėsti asmenų, kurie bus laikomi lobistais sąrašą. Taip pat planuojama priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas, kurios sugriežtins Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo ir atleidimo iš pareigų sąlygas.

Vyriausybės naujienos

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui keisti vaistų patekimo į Kompensuojamųjų vaistų kainyną tvarką. Planuojama sugriežtinti reikalavimus, kurie tikimasi galėtų sumažinti apie 30% vaistų kainas šalyje. Vyriausybės nutarimas numato, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną nebus įtraukiami medikamentai, už kuriuos tektų mokėti 10% daugiau negu referencinėse šalyse esanti pigiausių vaistų kaina. Vaistų kainai neatitikus nustatyto reikalavimo, šie medikamentai galės būti įrašyti į Kompensuojamųjų vaistų kainyną tik tokiu atveju, jei gamintojas įsipareigos taikyti nuolaidą. Ja bus privaloma sumažinti vaistų kainą iki nustatytų reikalavimų. Tikimasi, kad dėl to žmonių išlaidos vaistams sumažės trečdaliu. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalies gyventojai per metus sutaupys apie 20 mln. eurų, o Privalomojo sveikatos draudimo fondas – apie 10 mln. Eur. Seime jau yra įregistruotas ir Farmacijos įstatymo pakeitimas, leisiantis dažniau peržiūrėti vaistų kainas. Iki šiol jos buvo peržiūrimos kartą per metus, o priėmus įstatymo pataisą, tai padaryti bus galima kiekvieną metų ketvirtį.