Lapkričio 13 – 17 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seime balsavimu iš plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas planuotas 2024 m. biudžeto projekto 1-asis svarstymas. Seimo opozicinės partijos pastebėjo, jog pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvada neatitiko Seimo statuto nuostatų, pagal kurias BFK privalėjo tik pritarti arba nepritarti Seimo narių pateiktiems pasiūlymams ir kitų komitetų išvadoms (o ne siūlyti juos svarstyti Vyriausybei). BFK papildomai persvarstė ankstesnę išvadą ir iš esmės pareiškė nepritarimą visiems pasiūlymams, kurie bendrai verti apie 1,3 mlrd. Eur. Tolimesni kitų metų biudžeto svarstymai vyks tiek antradienio, tiek ketvirtadienio Seimo plenariniuose posėdžiuose.

Vyriausybės naujienos

Kitą savaitę Vyriausybė parengs ir posėdyje svarstys atnaujintą 2024 m. biudžeto projekto variantą.

Vyriausybė paskirstė lig šiol buvusias rezervuotas 111,7 mln. Eur lėšas iš Klimato kaitos programos. 64 mln. Eur bus skirti pastatų renovacijai ir modernizavimui, 24,6 mln. Eur – mažiau taršaus transporto įsigijimo ir naudojimo skatinimui. 12,1 mln. Eur numatyta juridinių asmenų ŠESD mažinimo projektams, o 5 mln. Eur – privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms. 7,1 mln. Eur bus nukreipti fluorintų dujų naudojimo mažinimui, 7 mln. Eur skirti antros kartos biodegalais arba elektra varomai žemės ūkio technikai įsigyti, o 4 mln. Eur savaime mišku apaugusios žemės išsaugojimui ir apskaitymui.

Partijų naujienos

Spalio 17-28 d. „Delfi“ užsakymu atliktų apklausų duomenimis Seimo rinkimus su 15,5 proc. balsų laimėtų Lietuvos socialdemokratų partija (rugsėjį buvo 13,3 proc.). Antroje vietoje liktų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 10,5 proc. balsų (buvo 9,1 proc.), treti – Liberalų sąjūdis su 7,4 proc. balsų (buvo 7,5 proc.), o ketvirti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 6,5 proc. balsų (buvo 5,6 proc.). Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinktų 5,5 proc., Laisvės partija – 3,5 proc.

Darbo partija 2024 m. Seimo rinkimams svarsto susijungti arba suburti partijų koaliciją su kitomis centristinių pažiūrų politinėmis jėgomis. Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio teigimu, planuojama kalbėtis bent su keturiomis partijomis, o pirminės derybos jau prasidėjo su „Laisvė ir teisingumas“ bei „Lietuvos regionų“ partijomis.

Dainius Žalimas tapo Laisvės partijos, o Giedrimas Jeglinskas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ remiamais kandidatais kitąmet vyksiančiuose Prezidento rinkimuose. D. Žalimas yra buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, o G. Jeglinskas yra ėjęs krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigia įkūręs naują centro-dešinės ideologinių pažiūrų partiją „Nemuno aušra“. Partija planuoja dalyvauti visuose 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose, kuriuose akcentuos Konstitucijos principų bei vertybių gynimą ir regionų politikos klausimus.

Kitos naujienos

„Delfi“ užsakymu atliktų prezidentinių rinkimų apklausų lyderiu spalio mėnesį išliko Gitanas Nausėda su 19,3 proc. palaikymu (rugsėjį buvo 23,2 proc.), antroje vietoje – Ingrida Šimonytė su 10,1 proc. balsų (buvo 6,6 proc.), o trečias liktų Ignas Vėgėlė su 8,8 proc. balsų (buvo 8,5 proc.).

Naujausia Europos Komisijos (EK) rudens makroekonominė prognozė rodo, jog Lietuvos realus BVP 2023 m. dėl infliacijos poveikio vartotojams ir silpnos globalios paklausos turėtų sumažėti 0,4 proc. (gegužės mėn. buvo prognozuotas 0,5 proc. augimas). Tuo tarpu, Europos Sąjungai (ES) 2023 m. prognozuojamas 0,6 proc. realaus BVP paaugimas. Tendencijos teigiama linkme keisis 2024 ir 2025 m. – Lietuvai prognozuojamas 2,5 ir 3,4 proc. siekiantis realaus BVP augimas, tuo tarpu ES augimas sieks atitinkamai 1,3 ir 1,7 proc. EK vertinimu Lietuvos darbo rinka išlieka atspari, o infliacija yra tinkamoje mažėjimo trajektorijoje.

ES patvirtino 2024 m. biudžetinius asignavimus – Lietuvai iš ES biudžeto bus pervesta apie 2,7 mlrd. Eur, o Lietuva turės įmokėti beveik 687 mln. Eur (Lietuvos įmokos į ES biudžetą vis dar išlieka apie 4 kartus mažesnės negu gaunamos išmokos).