Lex Lietuva | Gegužės 20 – 24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Lapkričio 6 – 10 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) apsvarstė visų Seimo komitetų, Seimo narių ir kitų suinteresuotų pusių pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto projektui. BFK išvados esmė – visus sprendimus dėl pateiktų pasiūlymų perduoti priimti Vyriausybei, kuri jau rengia kitą biudžeto projekto versiją. Posėdžio metu atskirai buvo balsuota dėl konkretaus BFK pritarimo trims pasiūlymams, skiriant papildomą finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai, Seimo kanceliarijos veiklai ir neformalaus vaikų švietimo ugdymo krepšeliui. BFK išvados ir dabartinio 2024 m. biudžeto projekto varianto pirmasis svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyks lapkričio 14 d. (antradienį).

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo svarstymuose įstrigusį nekilnojamo turto mokestį įvertino kaip „antisocialinį“ ir teigia, jog priėmimo atveju – jį vetuotų.

Seimo sprendimu Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų I-asis turas vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Seime registruotas pasiūlymas keisti Konkurencijos tarybos formavimo tvarką. Siūloma tarybos narių skaičių padidinti nuo 5 iki 7, vieneriais metais sutrumpinti narių kadencijas (nuo 6 iki 5 metų) ir Seimas įgautų daugiau galių, tvirtinant Tarybos narius.

Seime buvo registruotas, bet pateikimo stadijoje iškart atmestas, siūlymas dar trejiems metams pratęsti 9 proc. PVM lengvatą maitinimo įstaigoms.

Seimas svarsto specialiosios komisijos išvadą, kurios pagrindu būtų pradėta apkaltos procedūra Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl antisemitinio pobūdžio pareiškimų. Taip pat, Seimas svarsto, ar tenkinti Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti teisinę neliečiamybę Seimo nariui Petrui Gražuliui dėl viešų įžeidimų seksualinės orientacijos atžvilgiu. Taip pat, Konstitucinis teismas (KT) pradėjo nagrinėti kitą apkaltos bylą P. Gražuliui dėl neteisėto balsavimo už šalia jo sėdintį Seimo narį jam nematant. Be to, P. Gražuliui gali būti inicijuota trečia apkalta, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas priėmė galutinį sprendimą dėl dar 2015 m. vykusių įvykių, kuomet P. Gražulis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo šaldytų maisto produktų bendrovei spręsti iškilusias problemas.

Vyriausybės naujienos

Finansų ministerija oficialiai pateikė paraišką Europos Komisijai (EK) dėl naujai steigiamos Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos (AMLA) įkūrimo Lietuvoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, jog 2024 m. valstybės biudžeto klausimų svarstymas Seime atsakys į viešojoje erdvėje keliamas abejones, ar Vyriausybė turi daugumą Seime.

Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN) patvirtino „Naujos kartos Lietuva“ (RRF) plano pakeitimą. RRF planas pasipildė 1,55 mlrd. Eur skolintomis lėšomis ir 198 mln. Eur REPowerEU subsidijų dalimi. Vyriausybės sprendimu į šį pakeitimą nebuvo įtraukti keturi su mokesčių reforma susiję rodikliai. EK sankcijų dėl vėluojančių įgyvendinti įsipareigojimų klausimą galės pradėti vertinti tik po to, kai Lietuva oficialiai EK pateiks prašymą išmokėti RRF lėšas už pasiektus rezultatus.

Kitos naujienos

Valstybės gynimo taryba patvirtino Valstybės gynybos planą. Privatus sektorius, dalyvio statusu, turės prisidėti prie didžiosios dalies valstybės gynybą remiančių strateginių užduočių ir priemonių. Pagrindinės praktinės bendradarbiavimo sąveikos tarp įmonių, valstybės ir visuomenės bus apsprendžiamos naujai kuriamoje Nacionalinėje visuotinės gynybos koordinavimo taryboje, kuriai vadovaus šalies Prezidentas.

KT pripažino, jog 2022 m. priimtas įstatymas iki 2 GW apribojęs maksimalią bendrą komercinių saulės jėgainių galią nenustatė kaip toliau turėtų būti reguliuojama jau pradėtų projektų plėtra, todėl jis prieštarauja Konstitucijai. Be to, KT konstatavo, jog 2023 m. Vyriausybės priimtas nutarimas įgalinęs komercinių saulės parkų plėtrą net ir viršijus 2 GW ribą – prieštaravo Konstitucijai, nes buvo nepaisyti teisės aktų hierarchijos principai. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į šį KT sprendimą, planuoja Vyriausybės nutarimo nuostatas perkelti į įstatymą


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.