Lex Lietuva | Sausio 2 – 5 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Lapkričio 20 – 24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės atnaujintam 2024 m. biudžeto projekto variantui, o priėmimas vyks gruodžio 5 d. Po perskaičiavimų planuojamos biudžeto pajamos sumažėja 30 mln. Eur, o išlaidos – padidėja 110,6 mln. Eur., todėl biudžeto deficitas pasieks maksimalią 3 proc. BVP ribą. Atnaujintame projekte per 2024 m. į kelių modernizavimo projektus numatyta investuoti 117 mln. Eur ES finansinės paramos lėšų (ne naujos, bet sparčiau investuojamos lėšos) bei bus skirti papildomi 40 mln. Eur Vilnius-Utena kelio rekonstrukcijai. 31,4 mln. Eur naujos kompensacinės lėšos iš Europos taikos priemonės bus nukreiptos krašto apsaugos reikmėms, 22,4 mln. Eur skirti įgyvendinti įvairiems teisės aktuose numatytiems įsipareigojimams, įskaitant dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų indeksavimą. Neformalaus vaikų švietimo krepšeliui skirti papildomi 3 mln. Eur, kultūros renginiams ir valstybiniam kinui – 2,1 mln. Eur, Medijų rėmimo fondui – papildomas 1,5 mln. Eur, o Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūros modernizacijai – 0,5 mln. Eur.

Seimas priėmė 2024 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. „SoDra“ 2024 m. biudžeto išlaidos sieks 7,062 mlrd. Eur ir lyginant su 2023 m. augs 11 proc. (699 mln. Eur), o pajamos – padidės 8,2 proc. (579,5 mln. Eur). 5,5 mlrd. Eur arba 78 proc. „SoDra“ biudžeto išlaidų sudarys senatvės pensijų mokėjimai, o iš pensijų socialinio draudimo įmokų bus surinkta apie 2,88 mlrd. Eur, todėl į „SoDra“ biudžetą yra skiriami papildomi 3 mlrd. Eur asignavimai iš valstybės biudžeto. Be to, „SoDra“ biudžete 2024 metams yra paliekamas apie 577 mln. Eur dydžio rezervas.

Seimas patvirtino 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Numatoma, jog PSDF pajamos ir išlaidos sieks po 3,46 mlrd. Eur, kurių 94,5 proc. bus padengiama iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Beveik 70 proc. PSDF išlaidų bus skirta sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, per 18 proc. vaistams ir medicinos priemonėms, o 7 proc. sveikatos programoms bei kitoms sveikatos draudimo ir šios sistemos funkcionavimo išlaidoms padengti. PSDF fondo rezervas 2024 m. pradžioje bus kiek didesnis nei 637 mln. Eur.

Seimas pradėjo apkaltos procesą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui ir inicijavo antrąją apkaltą Seimo nariui Petrui Gražuliui. R. Žemaitaičio atveju yra laukiama Konstitucinio Teismo išvados, o P. Gražulio mandato naikinimo klausimo svarstymas vyks gruodžio 19 d. Seimo plenariniame posėdyje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen registravo siūlymą nuo 2025 m. reformuoti parlamentui atskaitingas ekspertines-patariamąsias institucijas. Siekiama išformuoti Lietuvos švietimo tarybą ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Tuo pačiu, Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Seimo narė dr. Silva Lengvinienė pasitraukė iš Laisvės partijos ir prisijungė prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, su kuria planuoja dalyvauti ir kitų metų Seimo rinkimuose. Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje apygardoje išrinktos S. Lengvinienės apsisprendimą nulėmė Laisvės partijos darbotvarkėje skiriamas menkas dėmesys regionų politikai, švietimo sektoriui ir vyresnio amžiaus žmonių problemoms.

Vyriausybės naujienos

LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis 50,4 proc. gyventojų manytų, jog premjerė Ingrida Šimonytė, likus mėnesiui iki Prezidento rinkimų, turėtų atsistatydinti iš savo pareigų. Savo ruožtu, I. Šimonytė teigia, jog to daryti neplanuoja ir rinkimų agitacijos laikotarpiu naudosis sukauptomis atostogomis.

Kitos naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas ženkliai pakeitė 2022 m. Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą politinės korupcijos byloje. Buvusiam „MG Baltic“ koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiam „Liberalų sąjųdžio“ partijos lyderiui Eligijui Masiuliui bei dabartiniam Seimo nariui Vytautui Gapšiui paskirtos realios 4-6 metų trukmės laisvės atėmimo bausmės, baudos ir kiti apribojimai užimti pareigas. Taip pat, „MG Grupei“ skirta virš 1,1 mln. Eur bauda, o „Liberalų sajūdžiui“ ir „Darbo partijai“ – atitinkamai po 376 ir 301 tūkst. Eur. Buvusiems Seimo nariams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui, skirtos 15-19 tūkst. Eur baudos bei apribojimai eiti pareigas viešajame sektoriuje. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nedidelė dalis švietimo įstaigų darbuotojų pradėjo antrąjį mokytojų streiko etapą. Naujausiais Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis streike dalyvauja kas penktas švietimo darbuotojas iš kas dvyliktos valstybės švietimo įstaigos t.y. apie 2,6 tūkst. darbuotojų iš 174 švietimo įstaigų.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.