Lex Lietuva | Gruodžio 4 – 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gruodžio 4 – 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas 73 balsais priėmė 2024 metų valstybės biudžetą. Prezidentas G. Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašys.

Seimas dar penkeriems metams pratęsė pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir kino filmų gamybai.

Prezidentūros naujienos

Prezidentas G. Nausėda pranešė sieksiantis perrinkimo antrajai kadencijai.

Vyriausybės naujienos

Pagal Aplinkos ministerijos Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingą 2023 m. Utenos raj., Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės įvertintos kaip draugiškiausios aplinkai. Tuo tarpu, mažiausiai „žalios“ – Panevėžio, Šalčininkų ir Skuodo raj. savivaldybės.

Augant Covid-19 sergamumo rodikliams Lietuvoje, premjerė I. Šimonytė informavo, jog sveikatos sistema nepatiria jokių rizikų, todėl jokie ribojimai nėra svarstomi.

Kitos naujienos

Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyks 2024 m. birželio 9 dieną. Kitaip nei įprasta, šie rinkimai nebus organizuojami kartu su antruoju Prezidentinių rinkimų turu.

Naujausiais 2022 m. Tarptautinio švietimo įgūdžių tyrimo (PISA) duomenimis Lietuvos penkiolikmečių gebėjimų rodikliai iš esmės nekinta ir yra identiški 2018 m. tyrimo rezultatams. Bendras įgūdžių vidurkis atitinka EBPO valstybių vidurkį. Geriausi įgūdžių rezultatai yra Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose, todėl rekomenduojama tikslingai mažinti atotrūkį tarp centrinių ir periferinių regionų. Kitas PISA tyrimas įvyks 2025 metais.

Valstybės kontrolė teigia, jog vaistinių tinklas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, tačiau priemonės vaistams įsigyti kitais būdais nėra rezultatyvios (tik apie 0,07 proc. receptinių vaistų įsigyjama nuotoliniu būdu). Taip pat, jog trūksta priemonių racionaliam vaistų vartojimui skatinti (2022 m. kompensuojamus vaistus vartojo 1,2 mln. Lietuvos gyventojų, kuriems panaudota 554 mln. Eur biudžeto lėšų). Vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą procesas yra neoperatyvus (kadangi 92 proc. sprendimų dėl vaistinio preparato įtraukimo į kompensuojamus užtruko ilgiau nei 6 mėnesius).


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.