Gegužės 1 - 5 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Seimas antradienį priimtu nutarimu nusprendė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui. Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu pateikti išvadą ar parlamentaras sulaužė Konstituciją ir valstybei duotą priesaiką. K. Pūkas yra įtariamas seksualiai priekabiavęs prie moterų, ketinusių įsidarbinti pas jį Seimo nario padėjėjomis. Konstitucinis Teismas kelis ateinančius mėnesius nagrinės ar K. Pūkas pažeidė Konstituciją, ir jei bus nuspręsta teigiamai, apkaltos procedūra grįš į Seimą. Čia parlamentarai 3/5 visų Seimo narių balsų galės panaikinti įtariamojo mandatą.

Teisėkūros naujienos

Seimas pradėjo svarstyti Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Teikiamais pakeitimais numatoma nustatyti darbdavio pareigą teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų. Numatoma įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią. Siekiama įtvirtinti reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą, nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką, nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį siūloma ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių. Numatoma dalį funkcijų iš Vyriausybės perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministrui: tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir kita. Įstatymų projektų paketas bus svarstomas Socialinių reikalų ir darbo komitete, o plenariniame posėdyje jį svarstyti numatyta gegužės 23 d.

Seimas balsavimu atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pakartotinai grąžintas svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas priėmė be pakeitimų. Pagal patvirtintas nuostatas savivaldybėms išimties tvarka palikta galimybė sudaryti vidaus sandorius. Nors Prezidentė ne kartą buvo pasisakiusi, kad leidimas naudoti vidaus sandorius palieka galimybę savivaldybėms neskaidriai vykdyti savo funkcijas, tačiau Seime pritarta nuomonei, kad vidaus sandoriai reikalingi, kai savivaldybės, vykdydamos savo funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės viešojo intereso poreikius ir šias paslaugas turi teikti netgi tada, kada jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Anksčiau priimtu įstatymu numatyta, kad vidaus sandorių negalės sudaryti valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

Seimas priėmė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta įpareigoti visus viešųjų pirkimų komisijų narius, asmenis, vadovo paskirtus atlikti supaprastintus pirkimus, ir ekspertus deklaruoti jų privačius interesus. Šie asmenys privačių interesų deklaraciją turės pateikti elektroninėmis priemonėmis iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Nepateikę privačių interesų deklaracijos jie neturės teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turės būti atšaukti iš atitinkamų pareigų. Taip pat, deklaruoti privačius interesus privalės akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teisė priklauso valstybei ir savivaldybei, stebėtojų tarybų valdybų nariai, valstybės ir savivaldybės įmonių valdybos nariai. Šių asmenų deklaracijos bus skelbiamos viešai.

Kitos naujienos

Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pristatė Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos planą, kuris apima studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo dalis. Planuojama pertvarkyti studijų programas, kurios bus sukoncentruotos ir pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, o pačių programų skaičių sumažinti beveik 3 kartus: nuo 1800 iki 700. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu: valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus. Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą ir naują Kauno universitetą, bei du technologijų universitetus – Vilniuje ir Klaipėdoje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas. Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leistų sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma - numatyta planuojamai pertvarkai panaudoti sutaupytas lėšas bei ES struktūrinių fondų investicijas. Pertvarką planuojama pradėti jau šiemet. Šis planas dar turi būti patvirtintas Vyriausybės.

Birželio 1 d. turėtų pasibaigti Šildymo lengvatos galiojimas ir iki šiol galiojęs 9% PVM tarifas turėtų pakilti iki 21%. Šią lengvatą ruošiamasi panaikinti, kadangi ji nėra socialiai teisinga ir lengvatiniu PVM tarifu naudojasi ne tik nepasiturintys gyventojai. Vyriausybė ketina paruošti planą, kaip kompensuoti šildymo išlaidas mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Vis dėlto, likus vos mėnesiui iki lengvatos galiojimo pabaigos, vis daugiau politikų teigia, kad lengvatą reikėtų pratęsti ilgesniam laikui. Teigiama, kad panaikinus lengvatą socialinės paramos gavėjais taptų keli šimtai tūkstančių gyventojų, o tai sukeltų didelę administracinę naštą ir papildomas išlaidas savivaldybėms. Už šildymo lengvatos pratęsimą pasisako ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis kol kas atmeta galimybę ją pratęsti. Seimas šį klausimą skubos tvarka turėtų svarstyti jau kitą savaitę.