Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.
Gruodžio 11 – 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
Seimo naujienos
Prezidentas G. Nausėda pasirašė 2024 m. valstybės biudžetą. Prezidentas pabrėžė, jog šis Seimo priimtas biudžetas nerealizavo lūkesčių dėl naujų tvarių biudžeto pajamų atsiradimo bei paliko neišspręstas kelių sektoriaus finansavimo ir mokytojų atlygio problemas. Jeigu 2024 m. atsirastų viršplaninių pajamų – Prezidentas jas siūlytų nukreipti į šalies gynybą.
Seimo opozicinių frakcijų nariai registravo rezoliuciją dėl (ne)pasitikėjimo Seimo pirmininkės darbu. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen neįžvelgia nei teisinių, nei moralinių priežasčių, kodėl ji turėtų trauktis iš pareigų.
Seimas nepratęs rudens sesijos, tačiau kitą savaitę į posėdžių salę rinksis keturis kartus. Pirmadienį (gruodžio 18 d.) papildomai šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o šeštadienį (gruodžio 23 d.) vyks paskutinis rudens sesijos posėdis.
Seimas priėmė trimečio biudžeto formavimo reformą. Pirmasis trimetis biudžetas bus rengiamas 2025-2027 metams.
Kitos naujienos
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis artimiausiu metu planuoja inicijuoti partijų lyderių pasitarimą dėl visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė teigia, jog politikams svarstant visuotinio šaukimo idėją, neišvengiamai reikia diskutuoti apie papildomus mokesčius. Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, norint kasmet į tarnybą pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. Eur, o 5 tūkst. šauktinių parengimas per metus nereikalautų didelio papildomo finansavimo. Prezidentas G. Nausėda teigia, jog krašto apsaugos reikmėms finansuoti prioritetą teiktų skolinimuisi ir esamų lėšų efektyviam panaudojimui, tačiau neatmeta idėjos, jog nuo 2025 m. galėtų atsirasti naujas gynybos mokestis. Prezidentas nebūtų linkęs didinti PVM tarifo, jeigu kartu nebūtų įgyvendinta sisteminė mokesčių reforma arba pasiūlytos PVM lengvatos maisto produktams ar kitoms būtinosioms prekėms.
Inovacijų agentūra paskelbė Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus kelrodį, kuris indikuoja didelį IRT sektoriaus augimo potencialą šalyje, ypač dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų bei FinTech ir blokų grandinių sektoriuose.
Kandidatas į Prezidentus Aurelijus Veryga pristatė savo rinkimų programos ideologines nuostatas ir kartu siūlytų iki 5 proc. mažinti arba panaikinti GPM tarifą tėvams turintiems tris ir daugiau vaikų, iš privačių investuotojų išpirktų valstybei svarbių įmonių (pavyzdžiui, „Ignitis grupė“) akcijas, steigtų Valstybinį komercinį banką, saugotų regioninį sveikatos ir švietimo įstaigų tinklą, taikytų 9 proc. PVM tarifą maisto produktams, teiktų mokestines lengvatas investicijoms kaimiškose vietovėse.
Lietuvoje teisiškai įtvirtinta nauja galimybė atlikinėti asmens tapatybės tikrinimą nuotoliniu būdu, pasitelkiant vaizdo priemones.
DAUGIAU APŽVALGŲ
2018-11-30Lapkričio 26-30 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-11-23Lapkričio 19-23 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-11-16Lapkričio 12-16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-11-09Lapkričio 5-9 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-11-02Spalio 29 - lapkričio 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-10-26Spalio 22-26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-10-19Spalio 15-19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-10-12Spalio 8-12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!