Gruodžio 18 – 22 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas panaikino Petro Gražulio ir nepanaikino (nesurinkus 85 balsų) Vytauto Gapšio Seimo narių mandatų.

Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui 2024 m. neapmokestinamą pajamų dydį padidinti 122 Eur (iki 747 Eur).

Seimas priėmė valstybės informacinių išteklių valdymo reformą, kuri įgalins efektyvesnį ir labiau centralizuotą viešojo sektoriaus informacinių technologijų ūkio valdymą. Kartu, pasitelkiant pažangius informacinių technologijų architektūros sprendimus numatoma plėsti e.paslaugas, kurti duomenų ekonomiką ir padidinti kibernetinį saugumą.

Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytos naujos išankstinio apmokėjimo SIM kortelės privalės būti registruojamos ir ryšio paslaugų tiekėjui reikės pateikti savo asmens duomenis.

Seimas sugriežtino elektroninių cigarečių reglamentavimą – nuo 2024 m. lapkričio 1 d. šalyje bus galima prekiauti išimtinai tik tabako skonio ir kvapo e. cigaretėmis, jų sudėtyje negalės būti jokių cukraus ir saldiklių priedų. Taip pat, Seimas sugrąžino galimybę tabako industrijai teikti paramą kovai su nelegalia rūkalų prekyba ir kontrabanda.

Seimas po pateikimo nepritarė Seimo narių pasiūlymui liberalizuoti automobilių techninės apžiūros sistemą, kuri būtų įgalinusi reikalavimus atitinkančius autoservisus teikti šias paslaugas. Po šio sprendimo, keturiolika Seimo narių kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydami įvertinti dabartinės techninės apžiūros atitikimą sąžiningos konkurencijos laisvei.

Patvirtintas valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelis, kuris įgalins paruoštų ir iš anksto sutvarkytų sklypų pasiūlą naujoms stambioms investicijoms (ypač regionuose).

Vyriausybės naujienos

Pasirašytas ministrų lygmens veiksmų planas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. 2025-2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų atvykimas į Lietuvą, o 2027 m. iš 5 tūkst. karių ir civilių susidedanti brigada pasieks pilną operacinį pajėgumą. Brigada bus dislokuota Rūdninkuose ir Rukloje, o dalis karių (įskaitant ir jų šeimos narių) gyvens Vilniuje bei Kaune, todėl tarp šių regionų planuojama plėtoti susisiekimo, švietimo infrastruktūrą bei vystyti bendras keliavimo galimybes tarp Vokietijos ir Lietuvos.

Nuo 2024 m. pradžios buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Simonas Šatūnas pareigose pakeis Užsienio reikalų viceministrę Jovitą Neliupšienę, kuri išvyksta vadovauti Europos Sąjungos misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Europos Komisija leido naudoti 8,7 mln. iš Eur anksčiau įšaldytų 26 mln. RRF plano lėšų, kadangi buvo įgyvendinti tarpiniai veiksmai, susiję su aplinkosauginiais mokesčiais.

Kitos naujienos

Konkurencijos taryba (KT) Delfi.lt valdančiai Estijos bendrovei „Ekspress Grupp“ skyrė 140 tūkst. Eur baudą ir įpareigojo per 2 mėn. gauti KT leidimą arba parduoti 2022 m. įsigytas 100 proc. „Lrytas“ akcijas. Remiantis KT išaiškinimu „Lrytas“ reklamos pajamos, gautos iš užsienyje registruotų klientų, yra laikytinos Lietuvos Respublikoje gautomis pajamomis, todėl bendrosios sandorio dalyvių pajamos 2022 m. viršijo numatytą 20 mln. Eur ribą ir šiam sandoriui reikėjo gauti KT koncentracijos leidimą.

Lietuvos banko naujausi makroekonominiai duomenys rodo, jog Lietuvos ekonominė raida artimiausiu metu bus vangi ir paspartės tik 2025-2026 m. Tą labiausiai lemia mažėjantis privatus vartojimas ir gyventojų atsargumas bei krintantis eksportas. Tuo tarpu, aktyvumą palaiko didesnės Europos Sąjungos fondų investicijos, besistabilizuojantis pramonės aktyvumas bei sumažėjęs infliacinis spaudimas. Įmonėms dabartinė darbo rinkos padėtis nėra gera, kadangi kylant realiajam darbo užmokesčiui, krenta darbo našumas.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 3 proc. respondentų pritartų, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti visuotinis ir taikomas visiems NT objektams, 27 proc. – palaikytų tik prabangaus būsto apmokestinimą, 34 proc. – pritartų, kad NT mokestis nebūtų taikomas pirmam būstui, o tik kitiems turimiems objektams.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa rodo, jog 51 proc. respondentų pritartų 4 dienų darbo savaitei, o 35 proc. – nepritartų. Trumpesnę darbo savaitę labiau linkę palaikyti jaunimas (iki 30 metų), moterys, asmenys turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes pajamas.